Kaip atsiranda poetai

LTStraipsnyje apžvelgiama literatūros lauko [field] dinamika šiuolaikinėje Lietuvoje. Tyrinėjimo objektu pasirinkta poetė Neringa Abrutytė (g. 1972) ir jos pozicija literatūros lauke. Tai radikalus, tačiau būtent dėl to itin dėkingas pavyzdys, padedantis atskleisti kaip keičiasi poeto samprata ir prestižo įgijimo būdai posovietiniu laikotarpiu. Tyrimui panaudojami sociologinės analizės elementai (remiantis Pierre Bourdieu literatūros lauko samprata) ir pateikiama tekstinė Abrutytės eilėraščių analizė. Pastaroji, grįsta visų pirma semiotine metodologija, naudinga dėl to, kad Abrutytė pačiame eilėraštyje reflektuoja kovą dėl vietos literatūros lauke ir parodo būdus, kuriais įsteigiami nauji lauko postai [posts]. Tai ypač aiškiai matyti vadinamoje sakymo situacijoje [enonciation], kurioje žaidžiama užtekstinės autorės ir kalbančiosios, kaip teskstinės instancijos, tapatumu. Straipsnyje taip pat keliami teoriniai klausimai: kaip atsiranda estetinės vertės efektas, koks vadinamojo literatūriškumo ir estetiškumo santykis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros sociologija; Kultūros semiotika; Poezija, lietuvių; Poetai; Kūryba; Literature; Cultural Sociology; Semiotics of Culture; Lithuanian; Poets; Creative Work.

ENThe article looks at the dynamics of the literary field in present day Lithuania. Chosen as the object of the study is poet Neringa Abrutytė (born 1972) and her position in the literary field. This is a radical, but therefore quite a gratifying example, which helps to reveal how the concept of ‘poet’ and the methods of acquiring prestige have changed in the post-Soviet period. Elements of sociological analysis were used for the study (based on the literary field concept of Pierre Bourdieu) and a textual analysis of some of Abrutytė’s poems is offered. This analysis, which is based above all on semiotic methodology, is useful in that Abrutytė reflects in the poems themselves on the struggle for a place in the literary field and she reveals ways in which new literary field posts are being established. This can be particularly clearly seen in the situation that Bourdieu calls énonciation (enunciation), in which there is an interplay between the author’s identity beyond the text and her author’s identity as the enunciator of this instance of the text. The article also raises theoretical questions such as what constitutes the aesthetic value effect, and what the relationship is between literary value and aesthetic value.