Preliminarūs Kurtuvėnų dvaro archeozoologinės medžiagos tyrimai (1995–1998 metai)

LT2012–2013 m. buvo atlikta archeozoologinės medžiagos iš Kurtuvėnų dvaro archeologinių kasinėjimų 1995 ir 1998 m. osteologinė analizė. Remiantis istoriniais šaltiniais, Kurtuvėnų dvaras yra vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Rašytiniuose šaltiniuose valda pirmąkart paminėta 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais. Dvaras klestėjo apie 500 metų. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas. Tarybiniu laikotarpiu buvusi dvarvietė priklausė Bubių tarybiniam ūkiui. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje ją ėmė tvarkyti Kurtuvėnų regioninio parko administracija. Pastaroji vieną apgriuvusi pastatą-oficiną-nusprendė atstatyti ir įsikurti joje. 1995 m. archeologinių tyrimų metu buvo ieškoma oficinos pamatų kasant šurfus, o prieš pradedant statybas ištirtas būsimo namo vidus, ribojamas pamatų, ir viena perkasa prie R sienos, išorinėje jos pusėje, kur įrengtas kanalizacijos šulinys. Iš viso ištirtas 157 m2 dvarvietės plotas. Radiniai datuojami XVI–XIX a. (ATL 1994 ir 1995 metais, V., 1996, p. 204–208). 1998 m. buvo numatyta baigti oficinos rekonstrukciją. Reikėjo nutiesti telefono kabelį, įrengti kanalizaciją ir nutiesti elektros kabelį nuo skydinės, kuri įrengta už 100 m į P nuo oficinos iki svirno R galo. Buvo ištirtas 375 m2 plotas (ATL 1998 metais, V., 1999, p. 375–382) [p. 466-467].

ENDuring 2012–2013, an osteological analysis was made of the archaeozoological material from the 1995 and 1998 excavations at Kurtuvėnai manor. Animal bones collected in 16th-19th century cultural layers were studied. Domestic animals (cattle, pigs, sheep/goats) predominated among these, but isolated wild animal, bird, and fish bones were also found.