"Suvokti buvimo savo vienintelėje Žemėje malonę"

LTŠidlauskas – akylas, sąžiningas tyrinėtojas, drąsiai diskutuojantis su autoritetais. Jo vartojamą sąvoką „intelektualinis sąžiningumas“ galime užtikrintai taikyti jam pačiam. Du dėmenys – nepajudinamai stiprus vertybinis pagrindas ir drąsa kalbėti vadovaujantis sąžine – yra viso straipsnių rinkinio stuburas ir vieningumo priežastis. Jokia teorija neveikia be žmogaus, atvirkščiai, asmenybė priima teoriją, naudojasi jos instrumentais. Ką mes pažįstame šioje knygoje? Būtent sąžiningą asmenybės laikyseną teorijų atžvilgiu, būties tiesos alkį ir vertybinį branduolį. Šidlauskas – geras oratorius bei žaižaruojantis publicistas; sąžiningas ir subtilus literatūrologas, ironiškas (ironija ypač spalvinga, daugybės pavidalų) ir žaismingas kritikas. Tie „trys viename“ yra ne kas kita kaip humanitaro talentas. Savo istoriosofiniu krypsniu knyga kviečia ir ramiam, mąsliam dialogui; kas turi, anot Šidlausko, „ontologinę klausą“, tas kvietimą tegul girdi. O autorius dar turi ir Dievo dovaną – sklandų kalbėjimą, lakų žodį. Linkiu, kad tai, ką jis rašo, neliktų balsu tyruose, raidėmis knygoje, o įgautų gyvenimą, patirtų skaitančiųjų gyvą ir tikrą reakciją [p. 210].