"Aš taip pat šypsausi, kai galvoju apie Tave": Bronės Jacevičiūtės-Jėčiūtės ir Janinos Degutytės draugystės pradžia. Intermedialus šaltinis ir pirminis santykio tyrimas

LTPoetės Janinos Degutytės ir dailininkės Bronės Jacevičiūtės-Jėčiūtės ryšys dažnai iškeliamas į viešumą, klausiant, koks buvo šių dviejų moterų menininkių santykis ir kaip jį galėtume įvardyti. Nepaisant pasikartojančio klausimo, lig šiol nėra ieškota atsakymo skaitant išlikusius egodokumentinius tekstus. Tad šia intermedialia publikacija skelbiama nedidelė dalis išlikusios medžiagos1, kurios šerdį sudaro laiškai, ir siūloma svarstyti, ką išlikę šaltiniai leidžia pasakyti apie megztus ryšius, buvusius jų suvokimo būdus ir įvardijimus. Svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis šie santykiai klostėsi ir kokie buvo pagrindiniai juos sudarę dalykai. Santykių klausimo imamasi galvojant, kad žmonių ryšiai yra reikšminė kultūros dalis. Kuriamos, perimamos, perduodamos, palaikomos ar, atvirkščiai, neigiamos santykių formos sudaro kasdienį kultūros kūną. Tad kiekvienas iš arčiau matomas atvejis leidžia geriau suprasti pačias žmones siejančių ryšių galimybes, jų įvairovę ir daugialypumą. Publikacija apima pačią pažinties pradžią, 1958 m. gruodį – 1959 m. vasarį. Iš šio laiko susirašinėjimo išlikę tik Jacevičiūtės-Jėčiūtės laiškai. Juose išryškėja tarptekstiniai sąryšiai su to laiko Degutytės eilėraščiais, Jacevičiutės-Jėčiūtės tapybos darbais bei kitais tekstais. Šis trumpas pasirinktas laikas išsiskiria santykio intensyvumu ir veikiausiai kaip tik dėl to mikrosąsajos tarp laiškų ir eilėraščių yra kur kas ryškesnės nei bet kuriuo kitu vėlesniu laiku [p. 131].