LTStraipsnyje analizuojamas laisvosios improvizacijos fenomenas per šiuolaikinio menininko suvokimo prizmę. Nėra siekiama įrėminti improvizaciją stilistiniais terminais; priešingai, išryškinamas laisvosios improvizacijos meno įsiskverbimas į daugelį skirtingų meno krypčių ir nuolatinė meninių priemonių bei konceptų adaptacija. Straipsnyje įvardijamos ir analizuojamos improvizacinei muzikai būdingos savybės, kvestionuojamas su improvizacija siejamas absoliučios laisvės konceptas. Nors pabrėžiamas laisvosios improvizacijos procesualumas, yra įvardijami ir aptariami pagrindiniai šio proceso metu gimstantys meniniai produktai. Neišvengiamas prieštaringumas, kompleksiškumas ir daugiakryptiškumas straipsnyje yra pateikiami ne kaip chaosą skatinantys veiksniai, o kaip įrankiai, įgalinantys meniniam tyrimui būdingą naujovišką mąstymą. Raktažodžiai: laisvoji improvizacinė muzika, meno krypčių sintezė, atlikėjo požiūris, muzikinė laisvė, gyvas pasirodymas, socialinis meno aspektas, improvizacijos kompleksiškumas.
ENThe article analyses the phenomenon of free improvisation through the prism of the perception of the contemporary artist. The aim is not to frame improvisation in stylistic terms; on the contrary, it highlights the pervasiveness of the art of free improvisation in many different artistic movements and the constant adaptation of artistic tools and concepts. The article identifies and analyses the essential qualities of improvisational music and questions absolute freedom. The processuality of free improvisation is emphasised, and the main artistic products that emerge from this process are identified and discussed. The inevitable contradictions, complexity, and multidirectionality are presented in the article not as factors of chaos but as tools that enable innovative thinking inherent in the artistic research. Keywords: free improvisational music, synthesis of artistic practices, performer’s point of view, musical freedom, live performance, social aspect of art, complexity of improvisation.