Nemuno gatvė 17

LTSklypas Nemuno g. 17 yra Kauno senamiesčio PR dalyje, 28 kvartale. Dabartine Nemuno gatve ėjo vienas iš kelių į Vilnių. Tyrinėtas sklypas Nemuno g. 17 priklausė Karmelitų vienuolynui, jame buvo daržai. Pagal 1847 m. matininko T. Paškausko sudarytą planą kvartalą sudarė 3 posesijos. Sklypas Nemuno g. 17 priklausė Karmelitų vienuolynui, jame stovėjo J. Davidovičiaus namas su daržu, tačiau 1860 m. plane sklypas jau rodomas kaip tuščias. 1903 m. plane Nemuno g. 17 sklype prie gatvės pažymėtas medinis vieno aukšto namas, priklausantis Varšavščikams, mediniai sandėliai, P dalyje-daržai. Vėliau 1928 m. pusė namo buvo apmūryta. Šis namas kaip avarinis buvo nugriautas prieš keletą metų. Sklype Nemuno g. 17 prie gatvės suprojektuotas 9 butų gyvenamasis namas. Šioje vietoje birželio–liepos mėnesiais buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai. Iškastos 4 perkasos, ištirtas 199,8 m2 plotas. Sklypo P pusėje yra 18 m2 dydžio betoninis rūsys-kultūriniai sluoksniai šioje vietoje sunaikinti. Įdomesnis radinys-tai 19 cm ilgio ir 1,2–6,2 cm skersmens lenktas rago formos neaiškios paskirties molinis dirbinys su 3,3 cm skersmens kiauryme viduje. Radiniai datuojami XVI a. pabaiga-XVII a. I puse. Tikriausiai čia stovėjo pastatas, nes 80 cm gylyje aptiktas sumūrytas iš akmenų (rištas kalkių skiediniu) 1x0,7 cm dydžio ir 60 cm aukščio stulpas, datuotas XVII a. pradžia. [...] [p. 297].

ENSince 1903 a wooden, single story residential home has stood on the plot at Nemuno st. 17, a garden and an orchard existing in the courtyard. 199.8 m2 were excavated here. Sterile soil was unearthed at a depth of 1.1–1.4 m. Above it was recorded a 15–25 cm layer of garden soil, which contained late 16th first half of the 17th centuries potsherds. The foundation remnants of two wooden houses from the late 17th–18th centuries were unearthed along with fragments of courtyard paving. The inside width of the buildings was 6.6 and 5.5 m, their length being undetermined. A 25–45 cm thick layer of garden soil, which contained potsherds and stove tile fragments from the second half of the 17th–18th centuries, formed after the buildings were demolished.