Miestų architektūros formavimo politika ir visuomenė šiuolaikinės demokratijos sąlygomis (Vilniaus miesto pavyzdžiu) : disertacija

LTArchitektūros ir visuomenės sąveikos problemų tyrimai yra svarbūs siekiant gamtinės, urbanistinės, ekonominės-socialinės aplinkos darnos, tačiau posovietinėje erdvėje moksliniuose darbuose aptariami nepakankamai. Bendroje Lietuvos planavimo vertinimo sistemoje nėra numatytas indėlio į projektus vertinimas. Taip pat neatskleista, kaip galėtų būti vertinamas visuomenės dalyvavimas miestų architektūros formavimo procese, koks būtų jo kokybinis, ekonominis ir kt. poveikis galutiniams rezultatams. Todėl darbe siekiama ištirti architektūros ir visuomenės sąveikos reiškinio raidos dėsningumus, optimizuoti visuomenės dalyvavimo procesą bei funkcinę-erdvinę miestų struktūrą, analizuojama architektūros ir visuomenės sąveika šiuolaikinės demokratijos sąlygomis. Darbo mokslinį naujumą sudaro darnios plėtros ideologijos formuojant miestų architektūros politiką sąsajų su visuomenės dalyvavimu atskleidimas; visuomenės dalyvavimo formuojant miestų architektūrą, naujos ekonominės formacijos ir demokratėjimo sąlygomis nustatymas; metodikos reiškiniui stebėti parengimas. Veiksniai, lėmę miestų formavimąsi, vystėsi lėtai ir iš esmės rėmėsi ankstesne miestų architektūros raidos tradicija. Galutinai į vieną visumą juos jungė anksčiau gyvenusių bendruomenių kartos. Tyrimais nustatyta, kad visuomenės dalyvavimo aktyvėjimas formuojant miestų architektūrą susijęs su globalizacijos ir demokratėjimo pasaulyje plėtros tendencijomis, visuomenės noru geriau gyventi, gyvenimo kokybės kriterijų supratimo pasikeitimu, netobulu urbanistinio planavimo valdymu, visuomeninių organizacijų ir asociacijų savikūra. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENOn the threshold of the 21st century (in the 1990s), public organizations of European and other countries focused their attention on the problems, the solution of which could help improve standards of living in the cities and towns. Theoretical propositions about the citizens’ right to protection from aggression, environmental pollution and aggressive urban environment as well as the rights to shelter, health care, cultural life, mobility, democratic control of authorities and participation in the development of democratic principles have been analyzed in the great number of documents and in this investigation from various perspectives. The aim is to describe the process of society participation in the development of urban architecture showing the main trends, principles and methods, and to optimize, rationalize the process of developing urban architecture on the principles of sustainable development. [From the publication]