LTLietuvos metraščio platesnio sąvado Jevreinovo nuoraše ir Bychovco kronikoje esantis fragmentas apie Algirdo žygį į Maskvą pasižymi savarankiškumu, siužeto tobulumu ir įvaizdžių poetiškumu. Informacija apie įvykius gerokai skiriasi nuo kituose istoriniuose šaltiniuose esančių žinių apie 1368 m. Algirdo žygį, norint paremti Tverės kunigaikštį Michailą, Maskvos kunigaikščio konkurentą. Visa tai leidžia metraščio fragmentą laikyti sakme - meno kūriniu. Sakmėje Algirdas ir Dmitrijus idealizuojami, parodant jų riterišką tiesumą, tačiau Algirdas vis dėlto pranašesnis. Dmitrijus pirmas pažeidžia „didžią draugystę". Jis apytikriai praneša žygio laiką - pavasarį bei vasarą. Tuo tarpu Algirdas tik atsako į iššūkį, tiksliai nurodo atvykimo dieną ankstyvą pavasarį, kai kariauti iš tikrųjų nepalanku.Sakmės siužete labai svarbūs simboliai. Įteikdamas ugnį ir kardą, kunigaikštis Dmitrijus praneša būsiąs Lietuvos žemėje gražų pavasarį, tykią vasarą. Algirdas atsako, jog lietuviai ugnies turi, ir tuoj pat praneša atvyksiąs į Maskvą per Velykas ir pabučiuosiąs kunigaikštį raudonu kiaušiniu - per skydą ietimi. Taigi Dmitrijaus simbolius Algirdas supranta ir tiesiogine, ir perkeltine prasme, o savo pasakymą paaiškina. Simbolių kalba išsakyto Algirdo pažado analogija randama rusų bylinoje apie Vasilijų Buslajevą. Bychovco kronikoje esama ir daugiau rusų sakytinės tradicijos poveikio pėdsakų (pvz., pasakojimas apie tai, kaip Jogailos kariai uždegė Zavichosto miestą, panašus į bylinos apie Glėbą Volodjevičių fragmentą). Simbolinis veiksmas - ieties atrėmimas į miesto sieną - reiškia visišką pergalę (juo parodoma, kad apsigynimo ar kovos priemonė jau nebereikalinga). Giminingos semantikos kariniai simboliai (su šalmu pasisemti iš upės vandens, sulaužyti ietį, prikalti prie miesto vartų skydą) užfiksuoti senojoje rusų raštijoje. Galima manyti, kad sakmės apie Algirdo žygį autorius pažinojo tiek rytų slavų raštiją, tiek sakytinę tradiciją. Visi simboliai iššifruoti: to reikalauja į individualų suvokimą orientuotos raštijos taisyklės.