Vytauto laiškai kaip Viduramžių epistolinio žanro pavyzdys
LTTyrėjų išvados liudija, kad LDK valdovo laiškai, būdami gausaus XIV a. pabaigos - XV a. pradžios Vakarų ir Vidurio Europos epistolinio palikimo dalis, dar netapo specialių studijų objektu. Nėra suformuluota tokių tyrimų problematika ir metodika, vertinimo kriterijai. Tai paskatino imtis kryptingesnio Vytauto laiškų, kaip Viduramžių epistolinio žanro, aptarimo. Straipsnyje bus paliestos tokios temos: didžiojo kunigaikščio laiškų rūšys, kompozicija, emocinė tonacija, stilius ir kalba. Nagrinėjant pasirinktas temas, bus lyginami Vytauto, jam rašyti bei jo korespondentų savitarpio, kitų amžininkų panašiai problematikai skirti laiškai, XIV a. pabaigos - XV a. pradžios formuliaruose esantys pavyzdžiai. Remiamasi tiek to meto epistolikos, tiek literatūros bendriausiais bruožais. Aptariant laiškų kompoziciją, būdingas teksto formules, bus pateikiami dvigubi tekstai - originalo kalba ir vertimai. Paprastai tokio pobūdžio darbuose remiamasi tik originalais. Šiuo atveju siekiama, kad medžiaga būtų prieinama ne vien medievistams - mokslininkams ir studentams, bet ir visiems, kurie domisi Lietuvos viduramžių kultūra. Neverčiama formuliarų frazeologija. Verčiant tekstus, stengtasi laikytis kuo didesnio tikslumo. Vis dėlto nukrypimų nuo frazeologinės, retorinės-stilistinės teksto raiškos nepavyko išvengti. Galbūt ne visada tiksliai perteiktas retorinių formulių ir sinonimų prasminis turinys. Mat pastarasis semantiniuose žodžių junginiuose buvo susiklostęs ir funkcionavo gerokai anksčiau negu straipsnyje aptariamas periodas. Be to, dalis tekstų, pavyzdžiui, titulatūrų epitetai ir pasveikinimo formulės, neradus lietuviškų atitikmenų, išversta aprašomuoju būdu. Paminėtina ir tai, kad XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje dar nebuvo nusistovėjusi vokiečių kalbos rašyba, įvairavo ir lotynų kalba.Dažnai tas pats pasikartojantis žodis laiške buvo rašomas skirtingai. Tad straipsnyje esančių gausių citatų rašyba įvairuoja, tai yra tokia kaip publikacijoje. Tačiau ji gerokai skiriasi nuo pateiktų citatų iš formuliarų, nes formuliarų leidėjas perteikia tekstą autentiškai - su visomis tam laikui būdingomis žodžių santrumpomis. Straipsnio temos yra plačios, todėl kiekviena jų galėtų būti tyrinėjama atskirai. LDK didžiojo kunigaikščio epistolinis palikimas aptariamas keliais aspektais, suvokiant jį kaip Viduramžių kultūrinį tekstą, literatūrine forma atspindinčius ir išreiškiančius kai kuriuos ano meto mąstymo, elgesio ir kalbos bruožus. Straipsnis parašytas naudojantis publikuota medžiaga. [Iš teksto, p. 51-52]
