Žodžio ir papročio kultūros pėdsakai Gedimino laiškuose
LTPagrindinė mano tyrimų problematika - Lietuvos Metrika XV a. pabaigoje - XVI a. pirmoje pusėje. Tačiau, nagrinėdamas LDK valdovo, kunigaikščio, raštinės darbą, pasiekiau Gedimino ir dar ankstesnius laikus. Kadangi tais ankstyvesniais laikais prasidėjo raštvedybinės sistemos formavimosi procesas, dokumentų įėjimas į kasdienį gyvenimą, rašytinis dokumentas įgavo juridinę formą ir statusą, jis tapo juridiniu argumentu, asmeniui įrodinėjant savo teises. Palengva reikia tirti ankstesnius laikus ir aiškintis, kada kas prasideda. Kyla klausimas: kada Lietuvoje atsiranda raštas? Mes raštą suprantame dviem aspektais. Vienas jų - raštas kaip minties fiksavimas. Tai gali būti literatūrinė forma, metraštis arba laiškas. Bet iš patirties žinome, kad rašytinis tekstas prasidėjo ne nuo asmeninių, bet nuo diplomatinių, dažniausiai tarptautinių, laiškų. Juk ir pirmasis archyvas Babilone buvo diplomatinis, surašytas ant lentelių. Kitas aspektas - pats rašytinis dokumentas. Čia iškyla kita problema, kodėl pas mus raštas atsiranda ne lietuvių kalba: lotynų - nuo Mindaugo, lotynų, rusų, vokiečių kalbomis nuo Vytauto laikų. Aš daugiausia kreipsiu dėmesį į rašytinį dokumentą, raštą tarptautinėse sutartyse ir kaip šios sutartys susiformuoja. Siūlyčiau kalbėti ne apie kokias nors iš anksto duotas tezes, o tiesiog pasižiūrėti į minties kelią. Užsimojęs esu padaryti didesnį darbą - renku medžiagą, sisteminu, nors nežinau, ar tas darbas kada pasirodys. Šiai problematikai reikalingos ne istoriko, bet kultūrologo kategorijos. Kultūrologinių knygų apie mūsų kraštą trūksta, o Vakarų Europos kultūrologinės kategorijos ne visados tinka mūsų kultūrai. Kol kas neturime kultūrologinės terpės. Kaip istorikas, aš su tuo nuolat susiduriu. [Iš teksto, p. 23]
