LT„Reliacijos apie Žemaitijos patekimą ir išėjimą iš švedų globos“ (1657) rankraštis saugomas Lenkijoje, Kurniko bibliotekoje (signatūra - BK 755); jo mikrofilmas, gautas mokslinių mainų keliu, - Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje (signatūra - Mf. 641). Iš šio mikrofilmo atspaudo tekstas čia ir skelbiamas. Rankraštį sudaro 85 nenumeruoti puslapiai, kurių kiekvienas turi vienos arba dviejų linijų pieštą rėmelį (fotokopijos puslapiai sunumeruoti rašalu, ir ta numeracija nurodoma publikuojamo teksto dešinėje pusėje, laužtiniuose skliaustuose). Titulinio puslapio rėmelis ornamentuotas, jo antrojoje pusėje - Lenkijos, Lietuvos ir Žemaitijos simboliai: Erelis, Vytis, Meška. Tarp jų, centre, kviečių pėdas, virš jo - karūna. Po Ereliu santrumpa „Pol.“, o viršuje - juosta su lotyniškais žodžiais „Non desistam“. Po Vyčiu - santrumpa "Lit.“, viršuje - lotyniškas įrašas: „Quo usq: vixero“. Virš karūnos dar vienas lotyniškas įrašas: „Lauš et virtus gloria perennis“. Paskutiniame rankraščio puslapyje taip pat nupiešta juosta su lotynišku įrašu: „Rumpente invidia valete Patroni“. Sprendžiant iš rašysenos, tekstas rašytas vieno žmogaus, tačiau vargu ar tas žmogus yra „Reliacijos“ autorius. Esamas tekstas greičiausiai nuorašas; tai galėtų patvirtinti ir prierašas paskutinio puslapio apačioje: „Authorem tego Skryptu iest ktoś z Domu Kryspinowskiego ile możno koniekturowac“. Kad tai nėra autoriaus egzempliorius, liudija ir už rėmelio, paraštėje, esantys tos pat rankos įrašai, papildantys ir paaiškinantys tekstą.Paprastai tokius įrašus darydavo teksto rengėjas arba leidėjas. Taigi galima manyti, kad egzistavo (ar egzistuoja) keli rankraščio nuorašai. Remiantis tam tikromis autobiografinėmis nuorodomis, esančiomis tekste, kūrinio autoriumi laikomas Žemaitijos bajoras Mikalojus Kazimieras Semeta, aktyvus aprašomų įvykių dalyvis, vienas pagrindinių „Reliacijos“ herojų. Publikuojamas tekstas rašytas XVII a. lenkų kalba, kurios rašyba gerokai skiriasi nuo šiuolaikinės [p. 30-31].