Lietuvos pavergimo dokumentai

LT„Lietuvos pavergimo dokumentai” atspindi skaudžiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, kuomet agresyvieji kaimynai be atodairos žudė ir trėmė Lietuvos gyventojus, grobstė kultūrines ir materialines mūsų krašto vertybes. Lietuvių tauta istorijos bėgyje ne kartą yra patyrusi skaudžių nelaimių. Jos žemes trypė, sodybas degino, žudė ir grobė gyventojus kryžiuočiai, mynė kraštą rusų ir švedų būriai, saksų kareiviai, Napoleono armija. Daugiau kaip šimtą metų lietuvius šaudė ir trėmė į Sibirą caro žandarai. Į lietuvių lūpas nuožmūs kaimynai bruko vokišką, rusišką ir lenkišką žodį, iš lietuvių širdžių rovė mūsų liaudies papročius. Tačiau tie ištisi šimtmečiai nebuvo tokie skaudūs Lietuvos gyventojams, kaip bolševikų siautėjimas, prasidėjęs ketvirtajame dešimtmetyje ir trukęs iki Stalino mirties. Tiesa, bolševikų teroras tęsėsi iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tačiau jau kiek mažėlesniais mastais. Istorikai yra paskaičiavę, kad per tuos keliolika metų nuo smurtinės mirties, bado ir kančių žuvo daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų. Taigi galbūt net daugiau nei per visus buvusius karus per tūkstantį Lietuvos istorijos metų. Apie vokiečių nacistų vykdytą beatodairišką žydų žudymą nemaža medžiagos buvo paskelbta Lietuvoje sovietų valdžios metais. Gi lietuvių ir kitų tautybių žmonių žudymas buvo pramintas „klasių kova” ir apie jį stengtasi nutylėti arba rašyti vienpusiškai, pasmerkiant pačius nužudytuosius. Tik Vakarų šalyse paskelbta įvairios medžiagos, skirtos ir nacistų, ir bolševikų nusikalstamiems veiksmams nušviesti. Įvairiuose leidiniuose paprastai būdavo aprašomi epizodiniai okupantų žiaurumą liudijantys nutikimai arba pateikiamos suvestinės žinios.„Lietuvos pavergimo dokumentuose” neapsiribojama okupantų vykdytų nusikaltimų demaskavimu, o pateikiami konkretūs dokumentai, atspindintys vieno ar kito laikotarpio Lietuvos nelaimių priežastis. Suprantama, dokumentų rinkinys nėra absoliučiai pilnas, galimas dalykas, čia rasis ir kai kurių nesklandumų ir net netikslumų. Dokumentus surinko buvęs Vilniaus apygardos teismo prokuroras, diplomuotas teisininkas Jonas Talalas. Visi šie dokumentai buvo išspausdinti "Naujienose” 1977-1978 metais. Laikraščio komplektus surinko, išsaugojo ir pasiuntė į Lietuvą Jonas Matukas. Organizuoti šio dokumentų rinkinio išleidimo ėmėsi Amerikos Lietuvių Socialdemokratų Sąjunga. Lietuvos pavergimo dokumentų knygoje stengtasi juos sugrupuoti pagal tematiką ir pagal chronologiją. Rinkinyje parodytas Ch. Kersteno ir jo Komiteto vaidmuo, kurio pastangomis buvo surinkta daug medžiagos apie Baltijos valstybių pavergimą. Ypač ryškiai atsispindi naiviai nuoširdūs Lietuvos vyriausybės pareiškimai ir niekšiškai agresyvūs Sovietų Sąjungos atstovų ultimatumai. Į vieną visumą sukaupėmjuokingus „liaudies seimo” maskaradus bei „atstovų” išvyką į Maskvą „saulės parvežti”. Rinkinyje pateikiami ištremtų Lietuvos policininkų bei jų šeimų sąrašai, A. Smetonos nuomonė, Vyskupo V. Brizgia kreipimasis, profesorių J. Mackevičiaus bei V. Krėvės atsiminimai, enkavedisto Burlitskio pasakojimas ir kiti dokumentai. Norėdami išlaikyti spausdinamų dokumentų autentiškumą, stengėmės juos palikti tokius, kokie buvo pateikti „Naujienų” laikraštyje, ištaisydami tik ryškias pasitaikiusias gramatines klaidas bei aiškius stilistinius nesklandumus [Iš Pratarmės].