Tautos teisė sukilti: medžiaga ir dokumentai 1941 m. Birželio sukilimui įvertinti

LTLietuvai integruojantis į pasaulio tautų bendriją ir tarpvalstybines struktūras - Europos Sąjungą ir NATO, turime suvokti, kokią vietą užimsime šiose struktūrose ir ko iš jų galime tikėtis. Dar svarbiau - privalome pasauliui atsakyti į klausimus, kas mes esame, kuo galime praturtinti būsimus partnerius ir kokį vaidmenįrenkamės istorijos teatre. Klausimo „kas mes esame?“ turinys apima ne tik dabartį, bet ir praeitį. Pažindami praeitį, suprasime ir dabartį, galėsime tiesti kelią į ateitį. Deja, 2000 metų rugsėjį svarstymai Seime ir po jų vykusi polemika žiniasklaidoje išryškino, kad apie ne taip tolimą, vos 60 metų senumo praeitį menkai nusimano ne tik žmonės, augę ir subrendę sovietinės okupacijos laikotarpiu, bet ir tie, kurių tiesioginė pareiga yra informuoti visuomenę. Politikai parodė savo bejėgiškumą ir, nesugebėdami atskirti tiesos nuo melo ir klastočių, negarbingai nutraukė 1941 metų Birželio sukilimo teisinį įvertinimą. Taip ir lieka neatsakyta į klausimą: kas buvo 1941 metų Birželio sukilimas - tautos žygdarbis ar nusikaltimas? Pabrėžiame „tautos“, nes 1941 metų sukilime, kaip ir 1988-1990 metais Atgimimo sąjūdyje, dalyvavo visa tauta, žinoma, išskyrus atplaišas, vienaip ar kitaip talkininkavusias okupantui. Išsisukti nuo atsakymo įšį klausimąmums tikrai nepavyks, nes stalinistinių budelių palikuonys ir jų pakalikai daro viską, kad genocido aukos būtų apkaltintos dar didesniais nei pačių budelių nusikaltimais. Tam tikslui istorijos klastotojai turi didelę patirtį ir gausų priemonių arsenalą. Jų pastangos nelieka bergždžios: kai kas patikėjo (ir pasirašė), kad 1941 m. birželio 23-ioji - sukilimo data „nedviprasmiškai reiškia holokausto pradžią“. Taip kaltės dėl nacių vykdyto holokausto našta kraunama ant lietuvių tautos pečių.Neišsiaiškinę, kas iš tikrųjų buvo 1941 metų Birželio sukilimas, mes visą laikąjaušime nepilnavertiškumo kompleksą santykiuose su kitomis pasaulio tautomis, jų tarpe ir su žydais. Kai mes giedame: „Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme“, galbūt būsimiems mūsų partneriams iš tarpvalstybinių struktūrų, kurių narystės siekiame, nelabai svarbu, kad toji žemė aplaistyta ne vien lietuvių, bet ir žydų krauju. Galbūt šalių - būsimų partnerių - visuomenė, persisunkusi pragmatizmo dvasia, seniai užmiršo ne tik Antrąjį pasaulinį karą ir tą faktą, kad Lietuva be Suomijos, buvo antroji šalis, 1941 m. ginklu pasipriešinusi sovietinei agresijai, bet irtai, kad lietuviai vieni pirmųjų pradėjo iš vidaus griauti „blogio imperiją“. Tačiau mums, lietuviams, visa tai yra labai svarbu. Nuo to, kaip mes patys vertinsime savo praeitį, kaip išjos semsimės stiprybės, priklauso Lietuvos valstybės integracija į pasaulio tautų bendriją, jos vieta istorijos puslapiuose, lietuvių tautos ateitis, jos indėlis į pasaulio kultūros lobyną. Ir, žinoma, kiekvieno piliečio dvasinė ir materialinė gerovė. 1941 metų Birželio sukilimas, vėliau - priešinimasis hitlerinės Vokietijos užmačioms, ginkluota ir neginkluota kova su sovietiniais okupantais ir pagaliau Atgimimo sąjūdžio veikla yra tautos dvasinis ir politinis kapitalas, kuris tautai suteiks jėgų kurti visuotinės gerovės visuomenę, duos peno meninei kūrybai, pažadins piliečių savigarbos jausmą [Iš Įvado].