"Lietuvos ir Rusios žemių draugijos" veikla Paryžiuje 1831-1832 m

LT1830-1831 m. sukilimo Lenkijoje ir Lietuvoje, arba tuo metu vadinamojo rusų-lcnkų karo, pralaimėjimas sukėlė naują emigracijos bangą. Nemažai emigrantų buvo kilę iš istorinės Lietuvos žemių. 1830-1831 m. sukilimo metu Lietuvos sukilėliai dainuodavo J. Slovackio sukurtą legionierių himną: „Niekas pasaulyje neapkaltins/ Niekas dabar mūsų nepaklaus/ Ar dar gyvi lietuviai?/ Štai mūsų Vytis šviečia!/ Lietuva gyvuoja. Lietuva gyvuoja!/ Saulė jau ryškiai šviečia!/ Tiek širdžių dėl Lietuvos plaka, tiek širdžių jau plakt nustojo”. Romantikų apdainuoti „Gedimino miesto sūnūs” - buvę Vilniaus universiteto auklėtiniai, aktyvūs 1830-1831 m. sukilimo dalyviai, kovoję už bendrą reikalą - Lenkijos-Lietuvos valstybės atstatymą pagal 1772 m. sienas, įsikūrė Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose. Lietuvoje gyvavusių draugijų dvasią stengtasi atgaivinti svetimoje šalyje. Nauja draugija turėjo įamžinti prisiminimus apie istorinę Lietuvą, jos tradicinę visuomeninę sanklodą ir parodyti Europos tautoms Lietuvoje vykusią kovą prieš rusų despotizmą [p. 140].

ENAfter the suppression of the 1830-31 rebellion in Poland and Lithuania, a wave of emigrants poured into European countries. Many of them settled down in Paris and other French cities. The article deals with the activities of a Lithuanian emigrants' society based on archival materials. The members of the Society proposed to populiarize konowledge about Lithuania and its inhabitants among the French public, to acquaint it with the struggle against Russian despotism and to publisch historical books and memoirs. The traces of ethnopolitical consciousness of the Grand Duchy of Lithuania were still detectable in part of these people, which was clearly reflected in the discussion about the symbols. However, active within the Society were the supporters of the Polish democratic movement to whom any form of political and cultural particularism was unacceptable. The Society was noticeably influenced by European masonic and carbonarian organisations; some of the members belonged to such organisations themselves. Poets M. Mickiewicz and J. Slowacki, historian J. Lelewel for some time belonged to the Society which officially terminated its activities in 1836 (though actually this happened at the beginning of 1833). Generally speaking, the contradictions of the ideology of the Polish national movement manifested themselves in the Society's activities. This is characteristic also of other national movements that took place in Europe in the 19th century.