Lenkijos-Lietuvos valstybės kultūrinė ir politinė dezintegracija (1587-1592)

LTPateikiamas darbas ir yra bandymas jvesti Rytų Europos istorijų į bendrųjį Europos ir tam tikra prasme pasaulinį kontekstų, panaudojant autoriaus požiūriu nurodytas metodologines priemones. Skaitytojų dėmesiui pateikta monografija - tik pirmoji dalis iš serijos parengtų darbų, kurių tikslas - tyrinėti vieningo valstybinio organizmo, nepriklausomo nuo kaimyninių geopolitinių darinių, susidarymo procesų Rytų Europoje. Šioje monografijoje labai didelis dėmesys skiriamas Lenkijos ir Lietuvos valstybės (toliau - Respublikos) po Stepono Batoro mirties apėmusios struktūrinės krizės politologinei analizei. Kituose šio darbo skyriuose skaitytojų dėmesys atkreipiamas į kitas metodologines priemones. Istorinis periodas pasirinktas remiantis nurodytomis pasaulinio istorijos vystymosi tendencijomis, kurios XVI a. pab.- XVII a. pr. sukėlė lemiamos tarpusavio kovos tarp įvairių geopolitinių objektų paaštrėjimų. Šio konflikto dalimi buvo ir Rytų Europos įvykiai. Po Stepono Batoro mirties Respublikos geopolitinė padėtis pasikeitė dėl aktyvaus Europos katalikiškųjų šalių, kurioms vadovavo Habsburgai, kišimosi į Respublikos reikalus Todėl šis periodas atrodo tinkamiausias Rytų Europos istorijos vaidmeniui, vielai ir charakteriui nušviesti. Be to, būtent XVI a. 8-ojo deš. pab. katalikiškajam blokui nepavyko ryžtingai užpulti Europos nekatalikiškųjų šalių (Nenugalimosios armados, Prancūzijos, Nyderlandų, Anglijos savarankiškos kolonijinės ekspansijos pradžia, tam tikra prasme tam pačiam ratui priklauso ir nesėkmingas mėginimas paskelbti Maksimilijonų Habsburgu Respublikos karaliumi). Greitai šis blokas buvo įtrauktas į užsitęsusį karų su Turkija, buvo bandyta siekti sudaryti valstybinę Respublikos ir Maskvos valstybės unijų, ir kaip tik iki XVII a. pradžios išaiškėjo šių procesų rezultatas.Pateikta monografija apima laikotarpį nuo Stepono Batoro mirties (1586 m.) iki Austrijos-Turkijos karo pradžios (1592 m.). Iki Batoro mirties Respublika buvo Turkijos vykdyto spaudimo Maskvos valstybei strateginis partneris. Po Batoro mirties katalikiškoji partija, spaudžiama Austrijos Habsburgu, išprovokavo Respublikoje didelę vidinę krizę, kurios tikslas buvo pajungti Respubliką katalikiškojo bloko šalių geopolitiniams interesams. Buvo provokuojamas Respublikos ir Turkijos karas. Galiausiai Respublikos proaustriškai katalikiškajai partijai to pasiekti nepavyko, tačiau tuo metu subrendo bendras Austrijos Habsburgu ir Turkijos konfliktas, kuris privertė Turkijos imperiją keisti užsienio politiką. Austrijos-Turkijos karo pradžia (iki Maskvos valstybės sutriuškinimo bendromis Turkijos ir Respublikos jėgomis) vis tiek reiškė strateginės partnerystės tarp Respublikos ir Turkijos pabaigą ir sudarė sąlygas naujai politinei kombinacijai Europoje atsirasti. Būtent todėl šio karo pradžios metai ir paimti kaip pradinė nagrinėjamojo laikotarpio riba. Šiame darbe ne tik pritaikytos neįprastos metodikos, bet ir panaudotos originalios istoriografinės koncepcijos. Jų motyvavimui taip pat skirta daug vietos. Taigi pabrėžiama: šio darbo tikslas - tyrinėti Rytų Europos šalių (pirmiausia Respublikos, kaip svarbiausios šalies regione) visuomeninio vystymosi dėsningumus ir tendencijas bendrame Europos kontekste. Be to, didelis dėmesys skiriamas regiono šalių, kaip vientiso, savarankiško valstybinio organizmo, sukūrimui [p. 14-15].

ENThe 16th century marked dynamic changes in the history of the European civilization. The formation of new capitalist society was accompanied by colonization of overseas territories, development of foreign trade, and struggle for the hegemony in Europe. The Polish-Lithuanian state was a participant in this struggle. The foreign policy of this state was especially active during the reign of the king Steponas Batoras (1576-1586). In the study, geopolitical orientations of the Polish-Lithuanian slate in the period of 1587-1592 are analyzed in the wide context of European political events. Following the unsuccessful attempt made by Steponas Batoras to organize a campaign against Moscow, the state found itself in a defence position. The interference into the country's internal afairs by Moscow and the Habsburg dynasty while using for this purpose the fights between the Protestants, Catholics, and Orthodox believers, aggravated the situation. The author of the study seeks to hypothetically solve some of the problems of this period. For example, the author explains the attempts to bring about a rapproachement between Lithuania and the Netherlands as a necessity for establishing a permanent export channel. The relations between the Polish-Lithuanian state ant Sweden, Turkey, the Crimean Khanate are thoroughly analysed. Foreign policy developments were accompanied by fierce internal fights between the political forces representing the interest of the two states. The Arians who were the most active among the Protestants and who were supported by the nobleman Jonas Kiska held confessional and political discussions, established schools, and printing-houses. The author of the study notes that the Arians attempted to form a political-cultural union with the Orthodox believers of the Grand Duchy of Lithuania, thus establishing a bloc opposing the Catholic party of magnates and noblemen.Often the confessional orientations of noblemen reflected their political views. This is especially noticeable in Leonas Sapiega's case who converted from Calvinism to Catholicim. Thus, political groupings of the state supported by pro-Austrian and pro-Muscovite forces tried to establisch themselves in the political map of Europe. The aim of the demonstration that took place in Revel (now Tallinn) in 1589 was to make the state of Moscow refuse from its claims to the eastern land of the GDL and Livonia. In the next year, a peace treaty with Moscow was concluded. Much attention is devoted to Jonas Kiška" and the Arian's policy with respect to the Orthodox believers. The positions of the latter were rather weak and they lacked support on the part of the powerful noble. In the last decade of the 16th century, two political forces finally consolidated, namely, the Catholics and the Protestants. Their fights weakened the state, which on its turn exerted influence upon its geopolitical situation. In the study, a short period of 1587-93 is covered. Its comprehensive analysis reveals the complicatedness of the European political scene of that time. The author attempts to trace main political and cultural trends and to establisch the regularities of political struggle. It should be noted that the internal fights that took place in the Polish-Lithuanian state were influenced by external geopolitical forces. Anyway, new economic relations were forming in Europe then and the policies of individual states had to become adjusted to them. The united Polish-Lithuanian state was not an exception.