LTRomanas Krasninkevičius (1926-1996) - sudėtingo likimo savamokslis menininkas, tautodailininkas, vienas talentingiausių liaudies grafikų. Unikali jo kūryba radosi iš sunkių asmeninių patirčių, bet tebėra glaudžiai susijusi su liaudies kūrybos tradicijomis, jos plastiniu ir žodiniu palikimu. Pirmojoje dalyje aprašoma Antrojo pasaulinio karo realybė, kurią aštuoniolikmetis patyrė 1944 m. besitraukiančios Vokietijos kariuomenės prievarta paimtas darbams priešakinėse fronto linijose Prūsijoje. Antrojoje dalyje prisimenami patirti sužeidimai, stebuklingas išsigelbėjimas nuo žūties ir trumpas atokvėpis Danijoje. 1978 m. vasario 10 d. pradėtas rašyti rankraštis saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje.
ENRomanas KRASNINKEVIČIUS (1926-1996) was a self-taught artist with a complex destiny, a folk artist, and one of the most talented folk graphic artists. His unique art arose from difficult firsthand experiences. In 1944, the Krasninkevičius family, who lived near the German border, were driven from their home by the Nazis, who then set fire to the house and destroyed the fields, while eighteen-year-old Romanas was taken away to work in Germany. Armed soldiers forced him to walk across all of Prussia. Later, Krasninkevičius described this experience - exhausting work digging trenches on the front lines, hunger, the constant closeness of death, and the vision of divine providence that saved his life - in his memoirs. Upon returning to Soviet-occupied Lithuania, he was once again met with suffering: interrogations, imprisonment, starvation, and forced army service. He returned to his homeland in 1951 and later lived in Marijampolė, where he worked as a hydrologist, cinema advertising artist, children’s nursery decorator, food supplier, and guard. His works were exhibited in solo exhibitions in Lithuania, Italy, Germany, and the United States. He lived poorly and often gave away his works - he did not recognize the concept of selling art.