Senųjų svenceliškių ir dreverniškių pasakojimai

LTBaigiasi šišioniškių era. Deja, žmonių, gimusių ir užaugusių Klaipėdos krašte ir dar menančių savo pirmtėvių kalbų, jų gyvenimo ypatumus, tradicijas, tautosaką, vis mažėja. Džiugina tik tai, kad dažnas, geriau pasikapstęs savo genties istorijose, žiūrėk, ima ir aptinka, kad juose irgi teka tos garbios, iškilios, žinančios savo vertę ir mažai kalbančios genties kraujas. Parūpsta ir apranga, ir tarmė, ir istorija, tik nebėra ko apie tai paklausti... Žinoma, apie lietuvininkų gyvenimo būdą dabar galima rasti knygų, įrašų, nuotraukų įvairiuose Lietuvos, Vokietijos archyvuose, ir tai labai „veža“, nes, kaip sakoma, yra už ko užsikabinti. Tik kiekvienas žmogus - vis kitoks pasaulis, kita istorija! Drevernos žvejų kaimelyje niekada nebuvo nei bažnyčios, nei dvarų, nei spaustuvių, Jame ir aplinkiniuose kaimuose nuo seno gyveno žvejai ir ūkininkai. Sunkiai dirbo, augino gausias šeimas, jų vaikai mokėsi vokiečių pastatytose mokyklose, važiavo ar pėsti traukė į Priekulės bažnyčią. Ramų šišioniškių gyvenimą sudrumstė vienas po kito kilę karai, išblaškę juos po visą pasaulį. Norėdami įamžinti šalia mūsų Drevernoje ir Svencelėje gyvenusių ir tebegyvenančių lietuvininkų, mūsų kaimynų, prisiminimus, ėjome pas šiuos žmones - filmavome, įrašėme natūralios kalbos pavyzdžių, tarmiškai (arba jau ir ne) užrašėme jų papasakotus prisiminimus. Jiems leidus, dalinamės... Juos saugome! Netrukus išleisime knygą „Dreverna - mėlynoji žemė“.

ENThese are narratives from the people born and raised in the region of Klaipeda, in the villages of Dreverna and Svencelė situated near the Curonian Lagoon. The calm and quiet lives of these people, who were mainly fishermen and farmers, were disrupted by successive wars. As the front approached in 1944, the Reich authorities evacuated 90% of the civilian population, and many who remained were killed. Some returned to their native places after the war, while others left when, in 1958, the Soviet Union signed agreements with the Federal Republic of Germany regarding the repatriation of former German citizens. Virgina Asnauskienė transcribed their stories.