Lietuvos valstybinių universitetų viešosios informacijos politikos formavimo prielaidos

LTDisertacijos tikslas ir uždaviniai. Pagrindinis tikslas yra suformuluoti teorines prielaidas Lietuvos valstybinių universitetų viešosios informacijos politikai formuoti. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Apibrėžti informacijos politiką ir jos formavimo prielaidas: 1.1. Išnagrinėti informacijos politikos iniciatyvų kėlimo etapus ir kompiuterizuotų informacinių sistemų raidą, įvertinti informacinių technologijų ir vadybos įtaką jos formavimui, pasirinkti informacijos politikos formavimo algoritmą. 1.2. Pasirinkti algoritmą ir pritaikyti jį formuluojant Lietuvos aukštojo mokslo informacijos politikos prielaidas bei naudoti medžiagai disertacijoje išdėstyti. 1.3. Apibrėžti Lietuvos mokslo ir studijų informacinės sistemos paskirtį, jos objektą, tikslus, valdymą ir duomenų rinkimo bei teikimo tvarką. 2. Nustatyti pagrindines aukštojo mokslo interesų grupes ir jų veiklą permainų kontekste: 2.1. Išanalizuoti Lietuvos valstybinių universitetų aplinką. 2.2. Nustatyti pagrindines joje veikiančias interesų grupes. 2.3. Išnagrinėti pagrindines tendencijas ir susidariusią situaciją, susijusią su aukštuoju mokslu pasaulyje. 3. Suformuluoti Lietuvos valstybinių universitetų viešosios informacijos politikos ideologiją: 3.1. Nustatyti ryšį tarp komunikacijos ir rinkodaros kompleksų. 3.2. Sukurti metodinę atramą ryšiams su klientais valdyti (angl. Customer Relationship Management (CRM) ir klasikinės rinkodaros sprendimams diegti valstybinėse universitetinėse aukštosiose mokyklose. 4. Atlikti preliminarius Lietuvos valstybinių aukštųjų universitetinių mokyklų, kaip institucijų, veikiančių savo specifinėje rinkoje, skleidžiamos informacijos apie savo produkciją ir tam naudojamas technologijas tyrimus bei analizę.

ENThe aim of the article is to reveal the attitude of the German science tradition towards communication sciences, their transformation under the new paradigm and the explored object – medias. The paper provides preconditions for transformation of communication science, as well as specific examples of transformation. An analysis is also made of the changes in the communication sciences based on examples from the German science tradition, which has not been part of discourse of communication sciences in Lithuania so far. The article analyzes the new and problematical concept of media (pl. medias), provides its conception and discusses peculiarities of use. The analysis reveals the problem why medias could be an object of different scientific research. This enables to identify that medias are the new paradigm, under which the interdisciplinary sciences of communication have been shifting their focus over the past decade. At the end of the article, the author presents Stefan Weber’s map of media theories as guidelines for further studies.