Lietuvos valdovo Vilniaus dvaro prabanga archeologinių tyrimų duomenimis (XIII a.- XVI a. pradžia) : disertacija

LTDisertacijoje, remiantis Vilniaus žemutinės pilies (VŽP) valdovų rūmų archeologine medžiaga, skelbtais istoriniais šaltiniais, ikonografija, gamtos ir technikos mokslų tyrimais – palinologija, dendrochronologija, odos, metalų chemine analize, nagrinėjama XIII a.–XVI a. pradžios laikotarpio Lietuvos valdovo Vilniaus dvaro prabanga, kaip socialinis reiškinys ir visuomeninės padėties išraiška, susiformavusi elito iškilimo ir stiprėjimo sąlygomis. Chronologinis laikotarpis suskirstytas į tris sąlyginius etapus: ikigotikinis-baltiškasis laikotarpis (XIII–XIV a.), gotika (XVI a. pab.–XV a.), ankstyvasis renesansas (XV a. pab.–XVI a. pr.). Aptariamojo laikotarpio archeologiniai VŽP radiniai suskirstyti pagal medžiagą, apžvelgti rašytiniai šaltiniai, ikonografinė medžiaga, analogijų ieškota Lietuvos archeologinėje medžiagoje, Vidurio Rytų Europos šalių mokslinėse publikacijose, viduramžių mene ir pan. Valdovo dvaro prabangą atspindi VŽP architektūrinės detalės, asmens puošmenos ir aprangos detalės, kultūrinį gyvenimą liudijantys radiniai – muzikos instrumentai, knygų metaliniai apkaustai, pramogoms ir puotoms skirti radiniai – kauliniai šachmatai, lošimo kauliukai, stalo serviruotės liekanos. Apginti šie teiginiai: 1) Lietuvos valdovo dvaras XIII a.–XVI a. pr. prabanga nenusileido Vidurio Rytų Europos karališkiems dvarams; 2) Prabangos suvokimas ir jo materiali išraiška priklausė nuo skirtingų laikų politinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų; 3) Viduramžių prabanga susijusi ne tiek su turto kaupimu, kiek su jo demonstravimu puošiantis, dovanojant, puotaujant ir pramogaujant. [Iš leidinio]

ENThe dissertation based on archaeological materials from Vilnius Lower Castle (VLC), on historical evidences, iconography, natural and technical sciences – palynology, dendrochronology, chemical reactions of leather and metal – analyzes the grandeur of Lithuanian ruler’s Vilnius manor in the 13-16 centuries that emerged in the process of rise and strengthening of elite. The analyzed time period is divided into three stages: pre-Goth-Baltic period (13-14 century), Gothic (end of 16 century-15 century), early Renaissance (end of 15 century-beginning of the 16 century). Archaeological artifacts of the VLC are divided according to material/fabric; sourcebooks and iconography are analyzed; analogies were sought in Lithuanian archaeological artifacts, in the scholarly publications of the Eastern European countries, in the art of the Middle Ages, etc. The grandeur of ruler’s manor is reflected in architectonic details of the VLC, personal detailing and clothing, in artifacts of cultural life (music instruments, metal binding of books) in artifacts designed for entertainment and banquets (chess and dice made from bones, remains of silverware). These propositions are vindicated: 1) the grandeur of the manor of Lithuanian ruler in 13-16 centuries was similar to royal manors in the East and Middle Europe; 2) the perception of grandeur depend on political, economic and cultural conditions of that time; 3) the grandeur of the Middle Ages is not that much related to accumulation of wealth but to its exposure in perking, in giving presents, in mounting regale/balls.