LTHansas Georgas Gadameris teigė, kad pasiekti tiesą galime tik suvokę ir įvaldę savo patirtį. Ir mokslines ekspedicijas, ko gero, būtina vertinti per asmenines ir mokslininkų bendruomenės patirtis, ne vien pagal surinktą medžiagą ir jos vertę. Kiekviena tokia išvyka, ypač jei kalbame apie dideles kompleksines tarpdalykines ekspedicijas, kuria mokslo istoriją, tvirtina ir keičia konkretaus dalyko tapatybę. Lietuvoje etnologai ar folkloristai, visų pirma, domisi lietuvių etnine kultūra. Tad ir tokių ekspedicijų tikslas buvo ir tebėra iš esmės lituanistinis - gręžtis į šaknis, surinkti medžiagą, kuri padėtų suprasti, iš kur mes, etninės kultūros ryšiais susaistyta bendruomenė, atėjome. Jau daugiau nei prieš dešimtmetį (2010- 2012 m.) rengtos mokslinės išvykos į Gervėčių kraštą laikytinos reikšmingu įvykiu, vainikuojančiu senojo lietuviško kaimo tyrimų istoriją ir tradiciją. Bet šįkart norisi pakalbėti ne apie ekspedicijų svarbą, o apie savotiškus klystkelius, nuotykius, dėl kurių jos tampa išskirtinėmis patiems tyrinėtojams [p. 47].
ENThe ethnologist, traditional medicine researcher Rolandas Petkevičius (1976-2016) is remembered, and his article, examining material collected in the Lithuanian villages of the Gervėčiai region (Belarus) in 2010, is published in this issue. The tireless, passionate researcher was welcome in every home, and this brought him a certain success he discovered and recorded traditional treatments mentioned in sources from the 17th century. Petkevičius gave much to the expedition and helped to get closer to the living world of the places being studied.