LTMokslinėje literatūroje vis dažniau minima, kaip nevyriausybinės organizacijos (NVO) įsitraukia į užsienio politiką ir auga jų įtaka. Rytų ir Vidurio Europos (RVE) vystomojo bendradarbiavimo NVO (NVBO) laikomos gerokai silpnesnėmis už tokias organizacijas Vakaruose. Manoma, kad RVE NVBO politikai nedaro jokios įtakos. Naujausi tyrimai tam jau prieštarauja, todėl ši sritis verta tyrimų. Remiantis socialiniuose moksluose populiarėjančia mechanistine kryptimi, disertacijoje ir analizuojama, kaip ir kokiu mastu lietuviškos NVBO gali paveikti šią politiką. Analizuojant Lietuvos NVBO, disertacijoje buvo taikyta ir išplėsta ganėtinai statiška išteklių priklausomybės teorija, patvirtintas priežastinis NVBO įtakos kūrimo mechanizmas. NVBO įtaka politikai buvo paveikesnė tada, kai NVBO turėjo išteklių ir, elgdamosi strategiškai, galėjo padėti sprendimų priėmėjams įgyvendinti politiką. Tai stiprino sprendimus priimančios valstybės įstaigos ir NVBO tarpusavio priklausomybę, todėl priimant užsienio politikos sprendimus į NVBO prioritetus buvo atsižvelgiama. Disertacijoje daroma išvada: nors lietuviškoms NVBO trūksta institucinių galių ir išteklių, kad paveiktų dvišalės Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslus ir strategijas, vis dėlto įtaką sprendimų priėmėjams, kuriems reikia pagalbos įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką, NVBO gali daryti siūlydamos politikos įgyvendinimo metodus.
ENThe literature indicates an ever-growing involvement of non-governmental organisations (NGOs) in foreign policy and hence an increasing potential for them to exert influence over it. Of special interest are development NGOs (NGDOs) from East Central Europe (ECE), because they are weaker than their Western counterparts and it is therefore assumed (contrary to recent reports) that ECE NGDOs exercise no influence over policy. Having regard to the limited knowledge of Lithuanian foreign aid policy and inspired by the mechanistic turn in social sciences, the dissertation analyses how and to what extent Lithuanian NGDOs can influence such policy. By extending the rather static resource dependence theory, the dissertation confirmed a causal mechanism of NGDO influence production. NGDO influence over policy was observed when the NGDO had resources to assist decision-makers in policy implementation and when it behaved strategically. As a result, interdependence between the decision-making organisation and the relevant NGDO increased and the NGDO’s preferences were taken into account when taking foreign aid policy decisions. The dissertation concludes that, overall, Lithuanian NGDOs lack power, both in terms of resources and institutionally, to influence Lithuanian bilateral foreign aid policy goals and strategies. But, as decision-makers require NGDOs’ assistance in implementing foreign aid policy, the NGDOs can steer policy implementation by promoting certain methods.