Vyresniųjų klasių mokinių anglų kalbos rizominis mokymasis

LTDisertacijoje siekiama atskleisti vyresniųjų klasių mokinių anglų kalbos rizominį mokymąsi neformaliojo ir savaiminio mokymosi kontekstuose už klasės ribų bei šio mokymosi patirčių sąveiką ir (ar) integraciją į formalųjį ugdymą. Remiantis tyrėjų įžvalgomis, rizominis mokymasis – tai mokymasis, kurio bruožams aprašyti taikomas Deleuze ir Guattari (2004) rizomos konceptas, kai šakniastiebis augdamas kerojasi į visas puses, matomas šio augalo vidurys, bet sunku atpažinti pradžią ir pabaigą (Cormier, 2008, 2011). Tokio mokymosi metu besimokantieji sukuria asmeninį mokymosi tinklą ir realizuoja savo poreikius (Lian & Pineda, 2014). Teorinėje dalyje gvildenami filosofiniai, edukologiniai, filologiniai elementai, sietini su rizominiu mokymusi. Empirinis tyrimas aprėpia naratyvinį tyrimą, rizoanalizę (Masny, 2015) ir kartografiją. Disertacijoje naratyvinis tyrimas atskleidžia kalbos mokymo ir mokymosi kaip įgytos patirties prigimtį (Barkhuizein et al., 2020; 2014; 2007). Kartografuojant sudaryti rizominiai žemėlapiai (Corner, 2011) ir atlikta rizoanalizė pagal Deleuze ir Guattari rizomos principus. Šiuo tyrimu įrodyta, kad rizominis mokymasis vyksta ne tik bendruomenėje, bet ir besimokantiesiems kuriant asmeninį mokymosi tinklą, taip pat plėtojant anglų kalbos gebėjimus per įvairias veiklas. Toks mokinių asmeninio rizominio mokymosi tinklo kūrimas leidžia atpažinti anglų kalbos mokymosi būdus ir patirtis neformaliojo ir savaiminio mokymosi kontekstuose už klasės ribų, o mokytojams suteikia galimybę įtraukti mokinių patirtis į formalųjį ugdymą. Reikšminiai žodžiai: Anglų kalbos rizominis mokymasis; Kartografija; Poststruktūralizmas; Deleuze ir Guattari.

ENThe dissertation aims to reveal the rhizomatic learning of English by upper-grade secondary students in non-formal and informal learning contexts beyond the classroom and the interaction and/or integration of these learning experiences into formal education. According to the researchers' insights, rhizomatic learning is learning that uses Deleuze and Guattari's (2004) concept of the rhizome to describe its features, where the rhizome grows in all directions, the middle of the rhizome is visible, but it is difficult to identify the beginning and the end of the rhizome (Cormier, 2008, 2011). In this way of learning, learners create a personal learning network and realise their needs (Lian & Pineda, 2014). The theoretical part deals with the philosophical, educational, and philological elements related to rhizomatic learning. The empirical research includes narrative inquiry, rhizoanalysis (Masny, 2015), and cartography. In this dissertation, narrative inquiry reveals the nature of language teaching and learning as an acquired experience (Barkhuizein et al., 2020; 2014; 2007). The cartography involved the construction of rhizomatic maps (Corner, 2011) and a rhizoanalysis based on rhizome principles disclosed by Deleuze and Guattari. This study demonstrates that rhizomatic learning occurs not only in the community, but also when learners build a personal learning network developing their English language skills through various activities. This development of learners' personal rhizomatic learning networks allows them to identify ways and experiences of learning English in non-formal and informal learning contexts beyond the classroom, and enables teachers to integrate learners' experiences into formal education. Keywords: Rhizomatic learning of English; Cartography; Poststructuralism; Deleuze and Guattari.