Aurel Kolnai’s multifaceted disgust: from classification to originary conception of disgust

LTPer pastaruosius du dešimtmečius fenomenologiniai emocijų tyrinėjimai, ypač tie, kurie skirti šleikštulio fenomenui, išgyveno atgimimą. Prie to nemaža dalimi prisidėjo Aurelijaus Kolnajaus (1900–1973) darbai skirti šleikštulio sampratai ir emocijoms pristatyti. Disertacijos tikslas – pateikti suprantamą, originalią, struktūriškai vienalytę Kolnajaus šleikštulio interpretaciją, kuri suvestų akivaizdžius, patirtinius šleikštulio elementus su fundamentaliais. Pirma dalis skirta pristatyti ir aptarti tai, kaip Kolnajaus šleikštulio samprata yra klasifikuojama, apibrėžiama. Antra disertacijos dalis skirta Kolnajaus šleikštulio sampratos konstitucijai pristatyti ir aptarti. Iš esmės ji susideda iš trijų skyrių, skirtų intencionaliam šleikštulio turiniui, egzistencinių elementų, randamų jame, ir šlykštaus objekto taksonomijai pristatyti. Trečioje ir paskutinėje dalyje disertacijos autorius siekė pristatyti fundamentalius Kolnajaus sampratos elementus, jų veikimo principus ir aprašyti šleikštulio esmę. Galiausiai, daroma išvada, kad šleikštulys yra esmiškai ambivalentiška emocija. Kuo arčiau šlykštaus objekto yra subjektas, tuo labiau pasireiškia šleikštulys. Po šleikštulio paviršiumi yra patiriama gyvybės ir mirties aspektų samplaika, tačiau įprastai jos yra atpažįstamos paviršutiniškai, kaip tų aspektų atspindžiai, pasireiškiantys šlykštaus objekto paviršiuje. Kolnajaus šleikštulio samprata subjektui iš esmės subtiliai atspindi eroziją. Reikšminiai žodžiai: Aurelijus Kolnajus; Fenomenologija; Šleikštulio samprata.

ENThe main aim of this work is to present an original reading of Aurel Kolnai’s works on disgust that considers the fullness of Kolnai’s argument, namely, that attempts to explain and connect the foreground of disgust with its foundational elements, thus forming an originary, yet unitary interpretation of Kolnai’s conception of disgust. The first part of this study is aimed at presenting Kolnai’s initial approach towards the conception of disgust – classification. The second part of this is concerned with the constitution of disgust. In the first part I focus on Kolnai’s presentation of the intentional contents of disgust. The third part consists of several attempts at approximating the essence of disgust. The conclusion of this thesis is that the experience of disgust exposes an innate aesthetical ambivalence towards the disgusting object. The closer the subject is to the disgusting object, the more disgusting it becomes. Underneath this experience lies the conflation of the significations of intention towards death and surplus of life that are represented in a concentrated manner by the features of the disgusting object. Hence, the object of disgust is always charged with the values that invite and threaten the subject by reminding the subject of their own predisposition towards decay. Fundamentally, the structure of disgust and its full account is tightly connected to the existential situation of the subject and the observation of the conflation of life and death. All of these aforementioned elements furnish our conception of disgust as a unitary phenomena. Keywords: Kolnai; Phenomenology; Disgust.