Šalutiniai kirčiai bendrinėje lietuvių kalboje

LTRemiantis metrinės fonologijos bei minimaliojo ir maksimaliojo prozodinio žodžio teorijomis, disertacijoje nustatoma ir aprašoma, į kokius žemesnės pakopos prozodinės struktūros vienetus – pėdas ar minimaliuosius žodžius – skaidytinas fonetinis žodis tiriamojoje medžiagoje, kurią sudaro trylikos diktorių įgarsinti skaitomos kalbos įrašai. Analizė parodė, kad tiriamojoje medžiagoje šalutiniai (ypač prieškirtiniai) ritminiai kirčiai blankūs ir akustiniu, ir psichoakustiniu požiūriu. Šalutinių kirčių pokirtiniuose skiemenyse egzistavimą iš dalies rodo skiemens centro trukmė, intensyvumo vidurkis ir maksimumas. Tokias neryškias potencialių šalutinių ritminių kirčių ypatybes gali lemti neapibrėžtos jų funkcijos: tik eiliuotoje kalboje šalutiniai kirčiai padeda formuoti gana nuoseklų kalbos ritmą (metrą), neeiliuotoje kalboje tokio poreikio nėra. Šalutinių maksimaliojo prozodinio žodžio kirčių akustiniai indikatoriai ryškesni: šie kirčiai būdingi kai kuriems dūriniams (tarptautiniams žodžiams ir skaitvardžiams su dėmeniu „-dešimt“). Tokius kirčius gerai atpažįsta kalbos vartotojai, todėl tai funkcionalūs kalbos reiškiniai. Analizuotų žodžių prozodinei struktūrai aprašyti tinkamesnė minimaliojo ir maksimaliojo prozodinio žodžio teorija, o ne dvinarių metrinių pėdų teorija, paremta šalutiniais ritminiais kirčiais. Reikšminiai žodžiai: Šalutinis kirtis; Metrinė fonologija; Šalutinis ritminis kirtis; Minimalusis ir maksimalusis prozodinis žodis; Bendrinė lietuvių kalba.

ENBased on the principle of the metrical phonology, as well as minimal and maximal prosodic word theory, the thesis determines and describes the smaller units of prosodical structure, namely feet or minimal words, into which a phonetic word can be divided in the material analysed. The research material for this dissertation consists of speech recordings in which speakers read texts prepared in advance. The analysis showed that in the research data, secondary rhythmical stress (particularly in pre-accented positions) is indistinct both acoustically and psychoacoustically. The existence of secondary rhythmical stress in the post-accented syllables is partly indicated by the duration and the average and maximum intensity of the vowel. Such indistinct features of secondary rhythmical stress may be determined by its undefined function: secondary stress helps to form the rhythm of connected speech only in poetic language, while in non-poetic language there is no such need. Secondary maximal prosodic word stress indicators are more pronounced: this type of stress is typical of compound words (international words and numerals with the constituent "-dešimt" (En. ten)). This stress is well recognised by language users; therefore, it is a functional linguistic phenomenon. The minimal and maximal prosodic word theory would be more suitable for describing the prosodic structure of the analysed words than the disyllabic metrical feet theory, which is based on secondary rhythmical stresses. Keywords: Secondary stress; Metrical phonology; Secondary rhythmycal stress; Minimal and maximal prosodic word; Standard Lithuanian language.