The importance of personality and situational factors for the motivational mechanism of work addiction

LTNepaisant mokslininkų entuziazmo nagrinėjant polinkį į priklausomybę nuo darbo ir pastaraisiais keliais metais išaugusio tyrimų šia tema kiekio, panašu, kad sritis turi trūkumų; mokslinė pažanga vyko santykinai lėtai. Kai kurie šių trūkumų susiję su požiūriu, taikomu ieškant atsakymo į klausimą „kodėl tampama priklausomu nuo darbo?“. Didžioji dauguma polinkio į priklausomybę nuo darbo tyrimų yra riboti taikomomis teorinėmis perspektyvomis, analizuojamais veiksniais ir tikrinamais tarpusavio ryšiais. Kitaip tariant, tyrimuose remiamasi siauromis perspektyvomis, analizuojant ribotą kiekį veiksnių, neatsižvelgiant į tai, kad polinkį į priklausomybę nuo darbo lemia daugybė priežasčių. Dėl to iki šiol trūksta įrodymų apie kompleksinius polinkiui į priklausomybę nuo darbo svarbių veiksnių tarpusavio ryšius. Disertacija siekta kompensuoti minėtus trūkumus. Disertacijos tikslas – nustatyti asmenybės ir situacinių veiksnių reikšmę darbuotojo polinkio į priklausomybę nuo darbo motyvaciniam mechanizmui. Disertaciją sudaro dvi dalys, kurių kiekviena prisideda prie aiškesnio ir išsamesnio polinkio į priklausomybę nuo darbo supratimo. Pirmiausia atlikta kiekybinė literatūros apžvalga, kuria siekta sukonkretinti pagrindinį disertacijos reiškinį. Antra, atliktas empirinis kiekybinis tyrimas, kuriuo atskleisti sudėtingi tarpusavio ryšiai (apimantys ir mediaciją, ir moderaciją) tarp daugybinių polinkio į priklausomybę nuo darbo veiksnių (įskaitant ir individualius, ir situacinius veiksnius). Reikšminiai žodžiai: Priklausomybė nuo darbo; Darboholizmas; Darbo motyvacija; Asmenybės veiksniai; Situaciniai veiksniai.

ENDespite the enthusiasm for work addiction domain and perhaps the impression given of a consistent course of studies, there are many shortcomings in this field of research; scientific advancement was relatively slow. Some of these weaknesses concern the standpoint used to answer the question of ‘why people become addicted to work?’. A vast amount of research is limited in respect of theoretical perspectives used, factors integrated and interrelations tested. That is, studies employ narrow perspectives and focus on limited amount of precursors, with little reference to the fact that many different factors play a role in determining work addiction. As a result, evidence on the complex interrelations of the multiple precursors of work addiction has been lacking so far. The current dissertation aimed to fill this void by determining the importance of both personality and situational factors for the motivational mechanism of employee work addiction. The dissertation contains two major parts, each contributing to a more nuanced and improved comprehension of work addiction. First, an overview of the relevant literature was performed to specify the focal phenomenon, which formed the foundation for understanding the key concepts of the dissertation. Second, empirical research was carried out to reveal complex interrelations (covering both mediating and moderating effects) between the multiple precursors of work addiction (including both individual and situational factors). Keywords: Work addiction; Workaholism; Work motivation; Personality factors; Situational factors.