Assessment of the impact of technological innovations on life expectancy and determinants of the speed of their dissemination in healthcare

LTDisertacijoje nagrinėjamas technologinių inovacijų poveikis gyventojų sveikatai vystymosi ekonomikos ir sveikatos ekonomikos kontekste. Remiantis teorijos analize, sukurtas naujas sisteminis tyrimo modelis, skirtas įvertinti technologinių inovacijų poveikį gyvenimo trukmei (Modelis I) ir pagrindinius inovacijų sklaidą sveikatos priežiūros srityje lemiančius veiksnius (Modelis II). Tyrimų modelis buvo validuotas, apibrėžiant ribotumus ir pasiūlant tolesnes tyrimo kryptis. Modelyje I buvo naudoti 14-os Europos šalių ekononimių ir technologinių rodiklių duomenys 2008-2019 metų laikotarpiu. Modeliui II validuoti buvo panaudoti 2018-2021 metų laikotarpio inovatyvių vaistų paskyrimų Lietuvoje duomenys, įskaitant vaistus paskyrusių gydytojų duomenis. Disertacijos rezultatai įrodė, kad nemedicininės technologijos gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl turi būti įtrauktos į analizę vertinant technologinių inovacijų poveikį sveikatai. Be to, Lietuvos duomenys rodo, kad technologinių inivacijų įsisavinimo sveikatos priežiūros srityje greitį lemia valdžios institucijų greitis įtraukiant vaistą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą bei paties vaisto kaina. Gauti tyrimo duomenys tik iš dalies patvirtino ankstesnių tyrimų išvadas dėl gydytojų charakteristikų svarbos: duomenys patvirtino licencijos tipo svarbą, bet nepatvirtino lyties kaip reikšmingo faktoriaus gydytojų atvirumui inovuoti. Galiausiai, institucijų lygmeniu buvo nustatyta reikšminga prieigos prie inovatyvių vaistų nelygybė. Reikšminiai žodžiai: Technologinės inovacijos; Sveikata; Inovacijų įsisavinimas; Gyvenimo trukmė.

ENTechnological innovation and its impact on the population‘s health in the context of development economics and health economics have been analyzed in the dissertation. Based on theory analysis new systemic research model was created to assess the impact of technological innovation‘s on life expectancy (Model I) and establish the main determinants of innovation dissemination in healthcare (Model II). The two-stage research was validated with two datasets, acknowledging limitations of the proposed model and suggesting further research paths. Model I used economic and technological indicators of 14 European countries for the period of 2008-2019. Model II used Lithuanian data on prescriptions for innovative drugs and prescribers for the period of 2018-2021. The results of the dissertation proved that non-medical technologies may have a negative impact on health and thus must be examined when assessing the impact of technological innovation on health. Also, at least in Lithuania the rate of adoption of technological innovations in healthcare is highly dependant on the government‘s speed to include the drug into the compensated drugs‘ list and the price of the innovative drug. Only partial support was provided for previuos empirical findings on the importance of individual characteristics: license type but not gender was confirmed as important for doctors as innovation adopters. Finally, significant institutions‘ driven inequalities in access to innovative drugs were identified. Keywords: Technological innovation; Health; Innovation dissemination; Life expectancy.