Kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo raiška FinTech institucinio pokyčio procese

LTDėl vykstančios skaitmeninės transformacijos, iškylančių institucinių spragų ir institucinio organizacijų lauko kompleksiškumo iki šiol nagrinėtos kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo formos nepakankamai sprendžia institucinio pokyčio spartos ir kolektyvinio veikimo iššūkius, kylančius industrijų vystymosi metu. Disertacijoje analizuojamas reguliuojamos industrijos pokyčio metu veikiantis kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo fenomenas, gilinantis į jo susiformavimo priežastis, institucinio darbo procesą ir institucinių antreprenerių bei susijusių veikėjų vaidmenis šio pokyčio metu. Atlikus empirinį kokybinį tyrimą ir išanalizavus FinTech mokėjimų paslaugų sektoriaus institucinį pokytį Lietuvoje 2004 – 2018 m., disertacijoje atskleistas šio institucinio pokyčio metu sėkmingai veikęs kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo fenomenas. Detali aplinkos veiksnių, institucinio darbo ir veikėjų analizė leido suformuoti naujo tipo kolektyvinio institucinio antrepreneriškumo modelį veikiantį reguliuojamoje industrijoje, pagrindžiant jo formavimosi prielaidas, etapus ir veikimą, bei identifikuoti jo taikymo galimybes ir ribotumus. Remiantis gautais tyrimo rezultatais, suformuoti modelio sąlygoti teoriniai teiginiai, siūlomos rekomendacijos mokslininkams ir praktikams, kaip pritaikyti kolektyvinių institucinių antreprenerių modelį kitose industrijoje skaitmeninės transformacijos metu. Reikšminiai žodžiai: kolektyvinis institucinis antrepreneriškumas; institucinis antrepreneriškumas; verslumas; institucinis pokytis; FinTech.

ENDue to the ongoing digital transformation, the previously examined forms of collective institutional entrepreneurship insufficiently address the challenges posed by the speed of institutional change and the complexity of the institutional organizational field. This dissertation analyses the phenomenon of collective institutional entrepreneurship in regulated industry, investigating the reasons for its formation, the process of institutional work, and the roles of various actors and institutional entrepreneurs during this change. Through an empirical qualitative study and analysis of the institutional change in the FinTech sector in Lithuania from 2004 to 2018, the dissertation reveals the successfully operating phenomenon of collective institutional entrepreneurship during this institutional change. A detailed analysis of contextual factors, institutional work and actors’ interaction allowed the development of a new type of collective institutional entrepreneurship model that operates in the regulated industry. Based on the obtained research results, the model of collective institutional entrepreneurship is developed, followed by the theoretical propositions. The recommendations to scholars and practitioners are provided regarding the application of this new collective institutional entrepreneurship model in other regulated industries. Keywords: collective institutional entrepreneurship; institutional entrepreneurship; entrepreneurship; institutional change; FinTech.