Miestas kine: keletas teorinių pastabų ir vieno miesto "filmografija"

LTUrbanistiniai pokyčiai, nulėmę tokią miesto struktūrą, kokia ji dabar yra, ir kinas - vienalaikiai reiškiniai. Būtent XIX a. pabaigos - XX a. pradžios urbanistinės revoliucijos transformavo tų dienų miestus į megalopolių tinklus, kurių sąraizgas randame šių dienų Niujorke, Londone ar Paryžiuje. Tuo pačiu metu gimė ir sparčiai vystėsi septintojo meno - kino - technika bei estetika. Nepakanka konstatuoti, kad tarp urbanistinių megalopolių ir kino egzistuoja tokie analoginiai ryšiai, kurie visuomet pastebimi tarp vienalaikių fenomenų. Šiandienos miestų ir kino sąsajos be galo glaudžios. Viena vertus, kino erdvės užima gana svarbią vietą fiziniuose šių dienų miestų žemėlapiuose. Antra vertus, kino kūriniai patys formuoja savuosius įsivaizduojamus miestų žemėlapius. Aprašant šiandienos miestų modelius, kinematografinės miestų realijos, utopijos ir distopijos išsirikiuoja greta architektūrinių projektų ir vizijų. Vadinasi, norint atsakyti į klausimą, kokie gi yra šiandienos miestai, reikia atsižvelgti ir į kinematografines miestų projekcijas, kurios kartais miesto gyvenimui daro ne mažesnę įtaką nei kasdienis gyvenimas mieste.Koks kinematografinių miesto vizijų santykis su miestu, kurį pažįstame iš gyvenimo jame patirties, - šis klausimas bus pirmasis, kurį čia kelsiu ir bandysiu nubrėžti galimas atsakymo gaires. Šį klausimą galima traktuoti kaip tam tikrą bendrą teorinį pagrindą, leidžiantį pereiti ir prie konkrečių kinematografinių miesto paveikslų, - šiuo atžvilgiu trumpai stabtelsiu prie kinematografinių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos kino tradicijų. Amerikiečių kinematografinės miesto vizijos pasirinktos todėl, kad jos bene akivaizdžiausiai pasauliniame kine eksploatuoja vadinamąją urbanistikos tematiką. Aptariant kinematografines Vilniaus vizijas, bus kreipiamas dėmesys į dvi potemes: kuo kinematografinės Vilniaus vizijos skiriasi nuo garsiųjų Amerikos miestų analogų ir koks kinematografinių miesto vizijų statusas lietuvių kine [p. 179-180].

ENThis article analyzes the relationship between the city and the cinema. It is argued that the city and the cinema have commensurate temporal and spatial structures. Instead of speaking of urban and cinematographic time and space as homogeneous, time and space are treated as heterogeneous phenomena. Thus, films about cities do not seek a documentary reflection of a city as a whole but rather explore one of many possible - "real" or "imaginary" - lines of multi-faceted urban space and time. The second part of this article is devoted to examples of how the image of the city has been developed in American and Lithuanian cinematography.