Lietuvos karaimų liturginė muzika : disertacija

LTLietuvos karaimai – etnokonfesinė mažuma, gyvenanti Lietuvoje nuo XIV a. pb. Disertacijoje pirmą kartą buvo nagrinėtas karaimų liturginis muzikinis palikimas. Autorė pirmoji iššifravo natomis įrašus, susistemino melodijas, jas lygino ir sistemiškai atskleidė liturginio vyksmo struktūrą. Disertacijos tikslas - apibrėžti Lietuvos karaimų liturginių giesmių specifiką, analizuojant muzikos ir liturgijos santykį, melodikos ypatybes, lyginant jas su kitų liturginių tradicijų, taip pat su kitose šalyse gyvenančių karaimų bendruomenių muzika bei su kitų žanrų karaimiška melodika. Autorė analizuoja autentišką medžiagą – žodinės tradicijos būdu perduodamą monodinį muzikinį repertuarą, kuris šiandien tebeskamba Lietuvos karaimų liturgijoje, bei ankstesniais dešimtmečiais surinktus giesmių įrašus. Melodika nagrinėjama redukciniu, sisteminiu, lyginamuoju metodais. Prieduose pateikiami Lietuvos, Egipto ir Krymo karaimų giesmių pavyzdžiai. Tyrimas atskleidė liturginių giesmių struktūros dėsnius (melodinius tipus, melodinių atramų, kadencinių darinių principus ir pan.) bei išsaugotą taisyklingą garso ir žodžio ryšį, liudijantį tradicijos autentiškumą. Šiandien giedamos Lietuvos karaimų liturginės giesmės priskirtinos teksto sąlygotajai žodinei tradicijai, nes atskleidžia aiškią žodžio, o ne garso viršenybę. Muzikinės giesmių savybės nėra tiesiogiai susijusios nei su liturgijos struktūra, nei su jos turiniu kiekvienoje maldoje atskirai. Kitokia muzikinių pasaulietinio ir paraliturginio žanrų bruožų (struktūros kvadratiškumas, skoliniai, netaisyklingas žodžių kirtis) prigimtis tik patvirtina kanono ir tradicijos svarbą muzikinio liturgijos repertuaro išlikimui. [Iš leidinio]

ENThe Lithuanian Karaites are an ethno-confessional minority living in Lithuania since the 14th century. The heritage of Karaim liturgical music is examined for the first time. The author was the first to transcribe recordings into notes, systematise the melodies and compare them, reveal the structure of the liturgical process with a system. The goal of this dissertation is to define the specific aspects of Lithuanian Karaite liturgical songs, by analysing the relationship between the music and liturgy, unique aspects of the melodies, comparing them with the music of other liturgical traditions. The author analyses authentic material, which is the monophthong music repertoire transferred by way of oral tradition, which today can still be heard in Lithuanian Karaite liturgy, as well as the recordings of songs collected during earlier decades. The melodies are examined with reductionist, systemic and comparative methods. Examples of songs of Karaites from Lithuania, Egypt, and the Crimea are provided. This research reveals the laws of the liturgical song structure and preserved correct connection between the sound and the word, proving the authenticity of tradition. Today the Lithuanian Karaite liturgical songs that are sung are attributed to the conditional oral tradition of the text, because it reveals the primacy of the word, and not sound. The musical characteristics of songs are not directly linked either with the structure of the liturgy or is content in each prayer separately. The different nature of the musical characteristics of the secular and paraliturgical genres (the squareness of the structure, loan words, incorrect word stress) only confirm the importance of the canon and tradition for the survival of the musical repertoire of the liturgy.