Analitinė antropologija

LTVienu iš analitinės antropologijos pradininkų laikomas prancūzų politinės antropologijos atstovas Christianas Geffray. 1968 metais jis pradėjo darbus, susijusius su filosofijos ir socialinės-kultūrinės antropologijos jungtimi, plėtojo analitinės antropologijos siekius ir metodus. Jis rėmėsi tuometiniais struktūrinės antropologijos ir psichoanalizės metodais, plėtojo nuosaikią marksistinę kritiką, jam buvo artimos Frankfurto socialinės kritinės mokyklos nuostatos. Pagrindinės jo tyrinėjimų temos buvo susijusios su politinės antropologijos klausimais. Geffray analitinę antropologiją supranta kaip tarpinę socialinės filosofijos ir antropologijos discipliną, kuri remiasi kompleksiniu analitiniu požiūriu ir metodais. Geffray nagrinėjo Mozambiko sukilėlių gyvenimą, Ruandos genčių politines organizacijas ir prievartos formas, Afrikos narkotikų augintojų ir narkotikų prekeivių ryšius ir kaimo bendruomenių, susijusių su šių produktų auginimu, įsitikinimus šiuo klausimu. Jis taip pat tyrinėjo Amazonės primityvių genčių politines organizacijas, jų sąveikas su didžiąja civilizacija ir čia kylančias prievartos formas. Geffray išplėtotas analitinės antropologijos aspektas, aprėpiantis klasikinius sociokultūrinės antropologijos klausimus, t. y. primityvių genčių ir radikalių bendruomenių studijas, gali būti sėkmingai taikomas modernios visuomenės aplinkai [p. 128].

ENThe relationship between the concepts of analytical and social/cultural anthropology is considered in this article. First, "analytical" is interpreted in the contexts of the linguistic turn and classical analytic philosophy: Russell, Moore, and Wittgenstein. Then, the concept of "analytical" is considered in the broader sense of the linguistic turn in philosophy: not only as analytic philosophy but also as hermeneutics (interpretation) and poststructuralism. Finally, "analytical" is treated as a variety of philosophical analysis: Aristotle's analytics, Kant's transcendental analysis, Marx's economic interpretations, Freud's psychoanalysis, Heidegger's ontological-symbolical analysis, and Foucault's interpretations of discourses of power. The goal of this article is to show that the special methods of social and cultural anthropology - functional, structural, cognitive, symbolic, interpretive, and postmodern analysis - can be used in the same way for the interpretation of meaning. Four attitudes toward the concept of analytical anthropology are compared in this article. First, the representative of French political anthropology Christian Geffray developed Freudian and Marxist approaches to the analysis of the political organizations of the natives in Africa and the Amazon region. Second, the cognitive analysis of language and conceptual relationships, or schemes, can be part of analytical anthropology. Third, the interpretive anthropology of Clifford Geertz has an intellectual relationship with both hermeneutics and Wittgenstein's analysis of language. Geertz uses Wittgensteinian ideas - situation, local knowledge, form of life, and language games - to interpret the data of participant observation. In addition, Geertz develops the theory of Barthes and Foucault of the "death of the author.".Geertz considers the anthropologist to be a "mulelike" author who develops attitudes that are, at the same time, creative and imaginative as well as analytical and scientific. Fourth, Podoroga interprets the concept of analytical anthropology in a way similar to Geertz. Podoroga uses complex analytical instruments, especially psychoanalysis and poststructuralism, to understand the event of the author, the mythology and power of his creations. For example, he divides the concept of auto-bio-graphy into three autonomous processes: the development of consciousness and self-understanding (auto-), the unconscious process of life and libido (-bio-), and the styles of writing, rhetoric, and the power of discourse (-graphy). Similar analytical approaches can be used to interpret case studies, urban anthropology, and applied anthropology. The relationship between analytical anthropology and modern pragmatism is also developed in this article.