Pokalbis apie Bleiro raganą su ja ir be jos

LT1999 metais įvairių šalių kino ekranuose pasirodė kompanijos Artisan Pictures Inc. sukurtas filmas "The Blair Witch Project", kurio kūrėjai, investavę tik 40 tūkstančių dolerių, per trumpą laiką uždirbo 100 milijonų. Filmas priskiriamas siaubo filmų žanrui, bet atrodo, kad jame galima įžvelgti šį tą daugiau. Filmo siužetas labai paprastas. Trys studentai kinematografininkai nusprendžia sukurti dokumentinį filmą apie raganą, maždaug prieš du šimtus metų neva terorizavusią Bleiro miestelio (Merilendo valstija) gyventojus. 1994 metų spalio 21 dieną jie išeina į Juodųjų kalvų girią ir dingsta be žinios. Po metų randamos jų filmuotos vaizdajuostės, iš kurių neva ir sudarytas filmas. Man šis filmas įdomus pirmiausia tuo, kad čia gana išradingai bandoma ištrinti ribą tarp iliuzijos ir tikrovės, tarp to, kas rodoma ekrane, ir to, kas vyksta šiapus ekrano - žiūrovų salėje ir už jos ribų. Kuriama iliuzija, kad „tikrovė", kurią žiūrovas mato ekrane, ir šiapus ekrano esanti tikrovė sudaro vieną nedalomą visumą [p. 159-160].

ENProduced in 1999, The Blair Witch Project quickly became very popular. This movie belongs to the horror genre, but we can still find a deep philosophical meaning in it. This meaning is not on the screen but in the relationship of the movie to reality, which is on this side of the screen. This relationship is similar to that between two sides of a Mobius strip. The fiction shown on the movie screen melts into reality. Cinematography has an advantage over storytelling or graphics in that on the screen it is nearly impossible to recognize the "footsteps" of the author. The viewer is more easily confined to the reality on the screen because this image, as it were, shows itself. Nevertheless, the viewer watching the usual movie senses the boundary between reality and fiction. In The Blair Witch Project, however, this boundary breaks down. The viewer finds himself in an ontological indefiniteness of the simulacrum.