Kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų tėvų ir girdinčiųjų vaikų šeima: dviejų atvejų tyrimas

LTPristatomame tyrime analizuojama dviejų kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų tėvų ir girdinčiųjų vaikų šeimų kalbų politika. Norą tyrinėti šią temą lėmė tai, kad šeimų, kurias sudaro kurtieji tėvai ir girdintieji vaikai, kalbinė situacija yra neaptarta arba medžiaga yra neprieinama nemokantiems lietuvių gestų kalbos. Medžiagai rinkti buvo pasirinktas kokybinis analizės metodas: giluminis pusiau struktūruotas interviu su abiem tėvais atskirai ir visos šeimos bendrų veiklų stebėjimas. Pasirinkti tokie interviu analizės aspektai: išankstinis kalbų politikos strategijų aptarimas prieš gimstant vaikui ir jo kaita augant, elgesys ginčijantis ir sudėtingesnės kalbinės situacijos, t. y. buvo žiūrima, kokios yra įprastos komunikacinės kompensacinės strategijos. Išanalizavus duomenis, matyti, kad specialių strategijų šeimos prieš susilaukdamos vaikų nekūrė, tačiau, vaikams gimus, buvo priimti tam tikri sprendimai remiantis kitų, tokioje pačioje situacijoje esančių, šeimų patirtimi. Tačiau, skirtingai nei ankstesnės kartos, kurtieji tėvai nebandė kalbėti garsu su girdinčiaisiais vaikais, nes jau dabar žinoma, kad toks būdas nėra veiksmingas. Išanalizavus tiriamąją medžiagą, galima daryti išvadą, kad abi šeimos nesistengė specialiai vaikų mokyti nei lietuvių garsinės, nei lietuvių gestų kalbos. Ginčijantis didžiausia problema šeimose yra vaikų manipuliacija tėvų klausos sutrikimu, taip pat matyti, kad tiriamosios šeimos šią problemą sprendžia skirtingai. Iškilus komunikacijos keblumams, daugiausia naudojamos bendradarbiavimo strategijos: lūpų skaitymo, tarimo balsu taktikos, pasitelkiama lietuvių gestų kalbos abėcėlė, kreipiasi pagalbos į girdinčius artimuosius, pasitelkiama perfrazavimo strategija. Tačiau paminėta ir nebendradarbiavimo strategija – ignoravimas, vengimas.Šis tyrimas galėtų būti įdomus ir naudingas taikomosios kalbotyros srityje dirbantiems tyrėjams, kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimoms, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su tokiomis šeimomis, mokytojams. Raktažodžiai: kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų ir girdinčiųjų šeima, daugiakalbystė, lietuvių gestų kalba, šeimos kalbų politika, kompensacinės komunikacinės strategijos.

ENThe present study analyses the language policy of two families of deaf or hard-of-hearing parents and hearing children. The desire to explore this topic was motivated by the fact that the linguistic situation of families consisting of deaf parents and hearing children is either not explored or the material is inaccessible to those who do not know Lithuanian sign language. A qualitative method of analysis was chosen to collect the material: in-depth semi-structured interviews with both parents individually and observation of joint activities of the whole family. The aspects of the interview analysis were: pre-planning of language policy strategies before the birth of the child and changes as the child grows up, behavior during arguing or in more complicated linguistic situations, i.e. looking at what are the usual compensatory strategies of communication. The analysis of the data shows that families have not developed specific linguistic strategies before having children, but some decisions has been made after the birth of the children, based on the experience of other families in the same situation. However, unlike previous generations, deaf parents have not tried to talk to their hearing children because it is already known that this is not effective. The analysis of the data also shows that both families have not made any special efforts to teach their children either Lithuanian Language or Lithuanian Sign Language. The biggest problem in families is the manipulation of children by their parents’ hearing impairment, and it is also evident that the families in the study deal with this problem differently. When communication difficulties arise, the most common strategies used are cooperative: lip reading, voice pronunciation tactics, use of the alphabet, seeking help from hearing relatives, and the use of paraphrasing strategies.However, the non-cooperative strategies also were mentioned: ignoring, avoiding. This study could be of interest and benefit to researchers working in the field of applied linguistics, families of deaf and hearing people, social workers working with deaf and hearing families and teachers. Keywords: deaf or hard-of-hearing parents and hearing children, multilingualism, sign language, family language policy, compensatory strategies of communication.