Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos: jų santykiai su kaimyninių tautų pasakomis : disertacija

LTDisertacijoje tyrinėjama aktuali problema – kaip ir kodėl yra panašios lietuvių ir kaimyninių tautų – latvių, rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų ir vokiečių XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje užrašytos stebuklinės pasakos. Darbo tikslas – sugretinti pasirinktus siužetus, kurie gali būti laikomi tipologiškai panašiais, genetiškai artimais ar atspindėti tautų kultūrinius kontaktus. Analizuojant ir gretinant giminingos semantikos kaimyninių tautų pasakų variantus, taikomas B. Kerbelytės sukurtas struktūrinės – semantinės tekstų analizės metodas.Ištyrinėta apie 2000 konkrečių stebuklinių pasakų aprašymų.Atlikus tyrimą autorė, pastebėjo, kad siužetų populiarumo požiūriu lietuvių stebuklinėms pasakoms artimiausios yra latvių ir rytų slavų pasakos. Pastebėta kiek mažiau bendrumų su vokiečių ir lenkų pasakomis. Pasirinktų siužetų kaimyninių tautų variantai priskirti tiems patiems struktūriniams – semantiniams tipams ar jų junginiams ir beveik visada toms pačioms tipų versijoms, kurioms priskirti atitinkami lietuviški variantai. Autore mano, kad tik lietuvių ir latvių kūryboje užfiksuoti siužetai yra panašūs genetiškai; šios pasakos lengvai pereidavo iš vienos tradicijos į kitą, dalinai ir dėl kontaktinių panašumų. Dalies lietuvių ir kaimyninių tautų pasakų sutampa ne tik struktūros, bet ir konkrečios dalies ES išraiškos. Galima teigti, kad visame areale pasakos supanašėjo dėl tautų kultūrinio bendradarbiavimo. Dalis panašumų atsiradę skolinimosi iš sakytinės tradicijos ar net iš spausdintų šaltinių keliu.Tai patvirtina, kad lietuvių pasakojamoji tradicija niekada nebuvo izoliuotas reiškinys, bet atvirkščiai – visada atvira kaimyninių tradicijų poveikiui bei pati jas veikianti.

ENA topical problem is being analyzed in the dissertation: how and why Lithuanian fairy tales (of the end of 19th and in the beginning of the 20th century) are similar to neighbour countries’ – Latvian, Russian, Belarusian, Ukrainian, Polish and German. Aim of the work is to contrast the chosen plots which may be considered typologically similar, genetically close or reflect nations’ cultural contacts. For analyzing and contrasting the variants of neighbour nations’ tales of related semantics, B. Kerbelytė’s method of structural – semantic text analysis is applied. About 2000 descriptions of particular fairy tales have been analyzed. The author noticed that in a point of view of plot’s popularity, Latvian and Eastern Slavic tales are the closest to Lithuanian fairy tales. Less commonality was noticed with German and Polish tales. Chosen versions of neighbour nations’ plots were subsumed to the same structural – semantic types or their combinations and almost always to the same type versions, to which corresponding Lithuanian versions were subsumed. Author assumes that only plots of Lithuanian and Latvian tales are genetically similar; those tales easily graduated from one tradition to another. We may claim that tales of the whole habitat assimilated because of cultural collaboration of nations. Part of the similarities appeared by borrowing word-of-mouth traditions or even from printed sources. This confirms that Lithuanian narrative tradition was never an isolated phenomenon, but on the contrary – always open for influence of neighbour traditions and also for influencing them as well.