Impact assessment of direct payments of EU common agricultural policy on economic resilience of agriculture
LTŽemės ūkio atsparumas akcentuojamas kaip vienas pagrindinių 2023–2027 m. BŽŪP darbotvarkės tikslų (ES Komisija, 2020), kadangi plačiai sutariama, jog atsparumas yra būtina šio sektoriaus darnios plėtros sąlyga. Siekiant efektyviai skatinti atsparumo augimą, būtinas objektyvus atsparumo reiškinio pokyčių bei įvairių veiksnių (galimos) įtakos atsparumui įvertinimas. Tačiau atsparumo koncepcija vis dar nėra išgryninta, vis dar nėra visuotinai priimtos atsparumo vertinimo metodikos, taip pat trūksta empirinių įrodymų, kaip paramos politika veikia ekonominį žemės ūkio atsparumą. Todėl pagrindinis šios disertacijos tikslas – įvertinti tiesioginių išmokų poveikį žemės ūkio ekonominiam atsparumui. Galutinis darbo rezultatas – integruotas tiesioginių išmokų įtakos žemės ūkio ekonominiam atsparumui indeksas. Darbo metu buvo sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai: atlikta mokslinės literatūros analizė, siekiant ištirti atsparumo koncepto prigimtį, raidą, matavimą ir naudojimą bei pritaikyti jį žemės ūkio kontekste; susisteminti ankstesni tiesioginių išmokų įtakos atskiriems žemės ūkio rodikliams vertinimo tyrimai; suformuota žemės ūkio ekonominio atsparumo rodiklių sąranka; sukurtas tiesioginių išmokų poveikio žemės ūkio ekonominiam atsparumui vertinimo teorinis modelis bei patikrintas jo praktinis pritaikomumas ES-27, SŠN-15 ir NŠN-12 mastu 2005–2019 m.Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autorės publikacijų disertacijos tema sąrašai. Pirmajame skyriuje pateikta atsparumo sampratos, jos operacionalizacijos ir matavimo būdų analizė, pagrįstas atsparumo konstrukto integravimas žemės ūkio kontekste. Taip pat sukurtas tiesioginių išmokų įtakos žemės ūkio ekonominiam atsparumui modelis. Antrame skyriuje pateiktas tiesioginių išmokų įtakos žemės ūkio ekonominiam atsparumui vertinimo teorinis modelis, aprašyti jo elementai. Trečiame skyriuje pateikiami empiriniai modelio pritaikymo ES-27, bei SŠN-15 ir NŠN-12 mastu rezultatai. Galiausiai, suformuluotos išvados ir pasiūlymai, kaip pagerinti tiesioginių išmokų paramos sistemą. Disertacijos tema paskelbti 6 moksliniai straipsniai, perskaityti pranešimai 2 tarptautinėse mokslinėse konferencijose, atlikta stažuotė Lodzės universitete (Lenkijoje), kuriame pristatyti ir disertacijos rezultatai. Reikšminiai žodžiai: žemės ūkis; ekonominis atsparumas; prisitaikymas; BŽŪP; tiesioginėsišmokos.
ENAgriculture’s resilience has been identified as one of the main priorities of the 2023–2027 Common Agricultural Policy agenda (EU Commission, 2020), as it is widely accepted that resilience is a key pre-condition for the sector’s sustainable development. The goal of resilience growth necessitates an objective evaluation of resilience changes and the estimation of the impact (possibly) made by various factors on resilience. However, the concept of resilience is still very ambiguous, lacking a universally agreed methodology for its evaluation and empirical evidence on how to support policies that influence agriculture’s economic resilience. Therefore, the dissertation aimed to assess the impact of direct payments on the economic resilience of agriculture. The study resulted in an integrated index of the direct payments’ impact on agriculture’s economic resilience. The following main tasks were resolved during the study: the analysis of the scientific literature was performed to study the nature, development, measurement, and use of the resilience concept and, subsequently, to apply it to the assessment of agriculture’s resilience; the existing research on the assessment of direct payments’ impact on individual agricultural indicators was systematized; a set of indicators reflecting agriculture’s economic resilience was formed; a theoretical model for the assessment of the direct payments’ impact on agriculture’s economic resilience was created; and its practical adaptability was verified at the level of the EU-27, the OMS-15 and the NMS-12 in 2005–2019.The dissertation consists of an introduction, three chapters, general conclusions, references, and a list of the author’s publications on the topic of the dissertation. The first chapter presents the analysis of the resilience concept, its operationalization and measurement, and the rationale for integrating the resilience construct in the agricultural context. Also, it provides a developed theoretical model of the direct payments’ impact on agriculture’s economic resilience. The second chapter presents the theoretical model for assessing the direct payments’ impact on agriculture’s economic resilience and the description of its elements. The third chapter presents the empirical results of the model application in the EU-27, the OMS-15, and the NMS-12. The obtained results were used to formulate conclusions and proposals on how to improve the system of direct payments support. Six scientific articles were published on the topic of the dissertation; presentations were made at two international scientific conferences; and an internship took place at the University of Łódź (Poland), where the results of the dissertation were presented. Keywords: agriculture; economic resilience; adaptability; CAP; direct payments.
