Poindustrinis miesto kūrimas: kultūriniai ir socialiniai deindustrializacijos procesai Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestuose

LTDisertacijoje nagrinėjami poindustriniai kultūriniai ir socialiniai procesai bei veiksniai, formuojantys posovietinę deindustrializaciją išgyvenusius sovietmečio industrinius miestus po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Disertacijoje miestas suvokiamas kaip nuolatos kuriama vieta, apimanti statytinę aplinką ir gyventojų požiūrius, patirtis ir veiksmus. 2018–2021 m. atliktas etnografinis lauko tyrimas, kurio metu dalyvauta miestų gyvenime, stebint, vaikštant ir bendraujant su žmonėmis taip pat nagrinėti miestų strateginiai planai, straipsniai spaudoje ir kita dokumentinė medžiaga. Tyrimu siekta pažinti Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestų poindustrinę realybę. Analizuojant pramoninių kraštovaizdžių poindustrinius savitumus, posovietinės deindustrializacijos sukeltus iššūkius ir jų pragyvenimą pramonės įmonių ir individuliu lygmeniu, gamtos mieste klausimą ir šiandieninę tiriamųjų miestų socialinę situaciją atskleidžiama, jog poindustriniame miesto kūrime reikšminga individualus aktyvumas ir kūrybingumas, iš praeities ateinančios idėjos, patirtys ir įgūdžiai, naujų funkcijų, prasmių ir verčių suteikimas gamtai, požiūrių įvairovės į gyvenimą mieste ir pramonę atsiradimas. Disertacijoje teigiama, jog posovietinę deindustrializaciją patyrę miestai vis dar išlieka liminalinėje būsenoje, kurioje formuojantis savitumams tolstama nuo sovietinio industrinio miesto ir judama link kažko naujo. Reikšminiai žodžiai: Deindustrializacija; poindustrializmas; miestas.

ENThe thesis analyses cultural and social processes and factors of post-Soviet deindustrialization that are transforming the Soviet industrial cities of Alytus, Marijampolė, and Plungė after the restoration of Independence of Lithuania. The city is seen as a place in the making which encompasses the built environment and the attitudes, experiences, and actions of its inhabitants. The ethnographic fieldwork conducted in 2018-2021 involved participant observation of the city life, walking, and interacting with people as well as the overview of strategic plans of the cities, articles in mass media, and other documentary material. It was aimed to get to know the post-industrial realities. The thesis analyses post-industrial characteristics of industrial landscapes, the challenges of post-Soviet deindustrialisation at the level of industrial enterprises and individuals, the issue of nature in the city, and the current social situation of the cities. It shows that individual activity and creativity; ideas, experiences, and skills of the past; the new functions, meanings, and values of ‘nature’; and the emergence of a diversity of attitudes concerning industry are characteristic of post-industrial city-making. It is argued that the cities under investigation are still in a liminal state of being, in which transformation from the Soviet industrial city towards something new is taking place. Keywords: deindustrialisation; post-industrial city; Lithuania.