Lietuvių liaudies melų pasakos: žanro paskirtis, kūrinių turinio ir poetikos ypatumai : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių liaudies melų pasakos: žanro paskirtis, kūrinių turinio ir poetikos ypatumai: disertacija
Alternative Title:
Falsehood stories of Lithuanian folk: purpose of the genre, peculiarities of their content and poetics
Publication Data:
Kaunas, 2003.
Pages:
134, [1] lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vytauto Didžiojo universitetas, 2003. Bibliografija.
Other Editions:
Dr. disert. santrauka: Lithuanian tales of lying: the purpose of genre, peculiarities of content and poetics Kaunas, 2003 28, [1] p
Summary / Abstract:

LTDarbe analizuojamas melų pasakų žanras - prozos (kartais pusiau eiliuoti) kūriniai, pateikiami kaip išgalvoti pasakojimai apie realius ar visiškai neįmanomus nutikimus gyvenime. Žymiausias atitikmuo būtų barono Miunchauzeno pasakojimai. Šių pasakų masyvas yra įvairialypis. Dalis kūrinių yra pakankamai tikroviški pasakojimai, kupini buitinių realijų, istorinių detalių ir gana dažnai individualizuoti - perteikiami pirmuoju asmeniu. Tokių naratyvų kilmė gali būti susijusi su asmeniniais pasakotojo potyriais, dažnai profesiniais: apie savo nuotykius pasakoja elgetos, medžiotojai, kareiviai. Žmogaus patirtų nuotykių tikroviškumą užgožia autoironija: pasakojime atsispindi nesėkmės, kurioms suteikiamas komiškas atspalvis, linkstama pasišaipyti iš savęs. Nors pasakojimas yra pakankamai realus, pasakotojo tikslas nėra įtikinti klausytoją pasakojimo tikroviškumu. Kai kuriems siužetams būdinga pseudologinė fantastika, kuriama pasitelkiant alogizmus (alogiškos situacijos, veiksmai). Konstatuota, kad melų pasakos nėra kitų pasakojamosios tautosakos žanrų parodijos: čia nėra parodijoms būdingos satyros, o jei ir aptinkama, tai vėlyvesnės kilmės, atspindinti žemesnio ir aukštesnio socialinių sluoksnių asmenų konfliktą. Pirminė šių pasakų ypatybė yra komizmas, kuriamas pasitelkiant hiperbolę, litotę, alogizmus, antitezę, oksimoroną. Tokių pasakojimų paskirtis visų pirma galėjo turėti maginę funkciją – gebėjimu išradingai papasakoti būdavo išmėginamas bendruomenės narys. Taigi šie kūriniai yra savitas pasakojamosios tautosakos žanras, kuriame atsispindi archajinių detalių apie pasakojimo veiksmą, pasakotojo statusą ikiindustrinėje bendruomenėje. [Iš leidinio]

ENGenre of falsehood stories, i.e. prose (sometimes semi-poetical) artistic works, which are presented as contrived narratives about real or absolutely impossible experiences of life are being analyzed in the work. The best-known equivalent would be the narratives of baron Munchausen. The array of these stories is miscellaneous. Part of works is quite realistic stories which are full of domestic actualities, historical details and are quite often individualized – conveyed using the first person. The origin of these narratives may be related to narrator’s personal, often professional experiences: beggars, hunters, soldiers tell stories about their adventures. Auto irony put the reality of one’s adventures into the shade: misfortunes (which are conveyed with a comic tinge) are reflected in stories. Even though the narrative is quite realistic, storyteller does not have the aim to convince the listener with the reality of the story. Some plots are noted with pseudo-logical fantasy (logical situations, actions). It is stated that falsehood stories are not parodies of other genres of narrative folklore: there is no satire and even if some is found they are of later origin and reflect the conflict of individuals of higher and lower social backgrounds. The initial feature of these tales is humour, which is created by using hyperbole, litotes, allogisms, anti-synthesis, and oxymoron. The purpose of these narratives could first of all have a magical function. Therefore, these artistic works are a distinctive genre of a narrative folklore, in which the archaic details about narrative’s action, narrator’s status in pre-industrial society are reflected.

Related Publications:
Gigantiškas jautis lietuvių folklore : vaizdinio ypatumų ir genezės klausimu / Jūratė Šlekonytė. Res humanitariae. 2010, t. 7, p. 142-160.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10870
Updated:
2022-02-07 20:08:55
Metrics:
Views: 33
Export: