Holokausto atminties vietų komunikacija Lietuvoje XX a. II p. - XXI a. pr
LTDisertacijos tyrimas kyla iš poreikio išryškinti vis dar nepakankamai tyrinėtus ir atskleistus Holokausto atminties vietų komunikacinio pobūdžio sunkumus: bendruomenė, kurios trauminė atmintis yra komunikuojama – išnaikinta, dominuojančiai ne žydų tautybės bendruomenei, daugeliu atveju Holokaustas nėra trauminė patirtis. Pastebima, kad Holokausto atminties komunikacija Lietuvoje yra daugiasluoksnė naratyvų požiūriu, dažnai simuliakrinio pobūdžio, todėl neretai tampa informacinių karų tema. Tyrimas buvo atliktas siekiant identifikuoti minėtų vietų Lietuvoje komunikacinius naratyvus ir ištirti kaip komunikuoja Holokausto atminties vietos, rėminamos persidengiančių skirtingų naratyvų semiozinėje elgsenoje ir, taip pat kurdamos kreolizacines erdves kaip dialogo galimybę bei empatijos slinkties visuomenėje būdą. Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; atmintis; vieta; paveldas; komunikacija.
ENThe dissertation research sets off with the need to highlight the still underexplored and insufficiently revealed issues of the Holocaust memorial sites’ communicative nature: the community whose traumatic experience is being communicated was exterminated; whereas for the dominant non-Jewish part of the community, in most cases, Holocaust is not a traumatic experience. It is notable that the communication of the memory of Holocaust in the contemporary Lithuania is multilayered in terms of narratives. Usually, it is of the simulacrum nature, and therefore it is frequently abused as a topic of information wars. The research was conducted with the aim to identify the communicative narratives of Holocaust memorial sites in Lithuania and to research how the sites are communicating in the context of being framed by the overlapping different narratives in the semiosic behavior while also creating creolization spaces as an opportunity for a dialogue and a way of promoting empathy in the society. Keywords: Holocaust; memory; site; heritage; communication.
