Essays on behavioral environmental economics applied to energy and production efficiency

LTKlimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos yra dvi viena kitą papildančios XXI a. klimato politikos kryptys. Pagrindiniai šios disertacijos tikslai – išmatuoti nekaininių priemonių poveikį energijos taupymui namų ūkių sektoriuje ir įvertinti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų įtaką žemės ūkio gamybos efektyvumui. Šiems tikslams pasiekti atlikti keturi savarankiški tyrimai, jie aprašyti atskiruose šios disertacijos skyriuose. Atliekant tyrimus naudoti eksperimentiniai ir kvazieksperimentiniai metodai, tokie kaip skirtumų metodas (angl. difference in differences, DID) ir panašiausių atvejų analizė (angl. propensity score matching, PSM). Pirmojo tyrimo rezultatai atskleidė, kad išmaniųjų skaitiklių įgalintas informacijos apie valandinį elektros energijos suvartojimą prieinamumas sumažina Lietuvos namų ūkių suvartojimą vidutiniškai 0,661 kWh (arba 8,6 %) per dieną. Antrojo tyrimo rezultatai, kurie yra grįsti eksperimentu atliktu Švedijoje, parodė, kad panašių namų ūkių (kaimynų) palyginimo informacijos apie elektros energijos suvartojimą teikimas turi ne tik tiesioginį efektą elektros energijos suvartojimui bet turi ir reikšmingą teigiamą šalutinį poveikį kitoms daug energijos reikalaujančioms veikloms, t.y. karšto vandens suvartojimui ir būsto šildymui.Trečiame tyrime, kuris buvo atliktas remiantis Lietuvos namų ūkių apklausa, buvo nustatyta, kad finansinis raštingumas kartu su energetiniu raštingumu reikšmingai didina tikimybę, kad renovuotino daugiabučių namų būsto savininkai investuos į savo būsto modernizavimą. Ketvirtame tyrime dėmesys skiriamas Etiopijos neprekiniams žemės ūkiams ir jų galimoms gamybinėms strategijoms prisitaikant prie sparčios klimato kaitos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tinkamesnių augalų veislių naudojimas ir vandens resursų saugojimas, padidino šių ūkių techninį efektyvumą apie 12%.

ENClimate change mitigation and adaptation are the two complementary climate policies of the 21st century. The main objectives of this dissertation are to evaluate the impacts of non-price instruments on residential energy conservation and to measure the impacts of climate change adaptation strategies on production efficiency. To this end, four independent studies, which are presented in separate chapters in the dissertation, were conducted. To achieve the objectives, the studies used experimental and quasi-experimental methods, such as difference in differences (DID) and propensity score matching (PSM). The findings reveal that on average, pure information feedback reduces electricity consumption by 0.661 kWh (or 8.6%) per day in Lithuanian households. This is equivalent to an annual energy saving of 241 kWh per household. Moreover, social comparison information provision has a spillover effect on energy-intensive secondary resource domains, namely hot water consumption and heating energy use. The spillover effects are twice as high as the direct effects of social comparison. I also find that an increase in energy-related financial literacy significantly improves the likelihood of investing in Soviet-era multiapartment buildings retrofit in Lithuania. On the other hand, implementing climate change adaptation strategies, such as improved crop varieties and water conservation activities, increased technical efficiency by about 12.37%. However, the effect varies by the type of crop planted.