Taikomųjų teatro metodų įtaka vidurinės grandies vadovų moralinei kompetencijai

LTVidurinės grandies vadovų moralinės kompetencijos stiprinimas, naudojant paveikius jos ugdymo metodus, atliepia viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų poreikį inovatyvioms intervencijoms stiprinant vidurinės grandies vadovų lyderystės gebėjimus ir darnų vystymąsi. Disertacijos tikslas – atskleisti taikomųjų teatro metodų įtaką vidurinės grandies vadovų moralinei kompetencijai. Darbas ginamas vadybos mokslo kryptyje, tačiau yra tarpdisciplinis. Taikomųjų teatro metodų įtaka vidurinės grandies vadovaų moralinei kompetencijai aiškinama moralinio elgesio dvigubo aspekto teorija (Lind, 2008), transformacine mokymosi teorija (Mezirow, 1995; 2002), taip pat moralinės kompetencijos sistema (De Schrijver ir Maesschalck, 2013), etinių sprendimų priėmimo meno modeliu (Elm, 2014), intelektų įvairovės teorija (Gardner, 2011) bei taikomųjų teatro metodų poveikio struktūra. Empiriniame tyrime taikomas ikieksperimentinio mišraus dizaino tyrimas (Kinnear ir Taylor, 1996). Intervencija atlikta trimis taikomojo teatro metodais: Karlo Poperio debatais, diskusijos ir forumo teatru. Moralinės kompetencijos pokyčiui vertinti taikytas kiekybinio tyrimo instrumentas – moralinės kompetencijos testas (Lind, 2008), pasitelkiant ir menu grįsto tyrimo prieigą bei interviu su aktoriais metodą. Kiekybinio vertinimo duomenys analizuoti taikant statistinės analizės metodus, kokybinio vertinimo - turinio analizės metodą (Žydžiūnaitė ir Sabaliauskas, 2017; Leavy, 2015; 2018). Remiantis atlikto empirinio tyrimo rezultatais daroma išvada, jog forumo teatras, diskusijos teatras, Karlo Poperio debatai kaip taikomojo teatro metodai yra paveikūs būdai vidurinės grandies vadovų moralinei kompetencijai stiprinti ir veikia ją per emocinį-kognityvinį komponentą bei kalbinį, erdvinį, kinetinį, tarpasmeninį ir intraasmeninį intelektus (Gardner, 2011).

ENStrengthening the moral competence of middle-level managers using impactful educational methods corresponds to the need of public and private sector organizations for innovative interventions in enhancing the leadership abilities and holistic development of middle-level managers. The objective of the dissertation is to reveal the influence of applied drama methods on the moral competence of middle-level managers. The study is conducted within the field of management science but is interdisciplinary in nature. The impact of applied drama methods on the moral competence of middle-level managers is explained through the Dual Aspect Theory (Lind, 2008), Transformative Learning Theory (Mezirow, 1995; 2002), Moral Competence System (De Schrijver and Maesschalck, 2013), Arts-Based Research approach, model of the Art of Ethical Decision Making (Elm, 2014), Theory of Multiple Intelligences (Gardner, 2011), and the structure of the impact of applied drama methods. The empirical study employs a pre-experimental mixed design research (Kinnear and Taylor, 1996). The intervention is conducted using three applied drama methods: Karl Popper debates, Discussion Theatre, and Forum Theatre. To assess the change in moral competence, a quantitative research instrument is applied (the moral competence test; Lind, 2008), utilizing an arts-based research approach and the method of interviews with actors. Quantitative data analysis is performed using statistical analysis methods, while qualitative evaluation utilizes content analysis (Žydžiūnaitė and Sabaliauskas, 2017; Leavy, 2015; 2018). Based on the results of the empirical study, it can be concluded that Forum Theatre, Discussion Theatre, and Karl Popper debates as applied drama methods are impactful ways to enhance the moral competence of middle-level managers, influencing it through the emotional-cognitive component and linguistic, spatial, kinesthetic, interpersonal, and intrapersonal intelligences (Gardner).