Santykinio laiko raiška rusų ir lietuvių kalbose

LTDisertacijoje tiriami semantiniai santykinio laiko tipai ir jų raišką rusų ir lietuvių kalbų konverbų sakiniuose. Tyrimo tikslu sudaryta specializuota rusų kalbos padalyvių, lietuvių kalbos pusdalyvių ir būtojo laiko dalyvių sakinių imtis, paremta palyginamųjų tekstynų (NRKT, DLKT) grožinės literatūros, mokomosios ir mokslinės (negrožinės) literatūros, sakytinės kalbos patekstyniais. Analizėje išskiriami santykinio laiko semantiką lemiantys veiksniai, skirtingais pjūviais gretinami ir kiekybiškai aprašomi jų rodikliai. Remiantis laiko kaip santykio modeliu ir santykinio laiko raiškos analize aprašomi ir klasifikuojami rusų ir lietuvių kalbų konverbais žymimų santykių semantiniai tipai: laiko santykis, sąsaja tarp konverbu ir predikatu žymimų situacijų, dviejų situacijos aspektų koincidencija. Sąsają ir koincidenciją siūloma laikyti bendro situacijų susietumo semantinio lauko sritimis, kurias jungia santykinio laiko kategorija. Tyrimas parodė, kad pagrindinį rusų ir lietuvių kalbų veiksmažodžių veikslo kategorijos skirtumą santykinio laiko sakiniuose sudaro lietuvių kalbos įvykio (dviveikslių) veiksmažodžių pusdalyvių funkcionavimas vaizduojamojo esamojo ir habitualinio laiko kontekstuose, kuriuose jie yra tapatūs imperfektyviniams rusų kalbos padalyviams, ir koincidencijos kontekstuose, kuriuose jie yra tapatūs perfektyviniams rusų kalbos padalyviams. Reikšminiai žodžiai: konverbas; koincidencija; santykinis laikas; veiksmažodžio laikas, veiksmažodžio veikslas.

ENIn this dissertation, the semantic types of the relative time (taxis) and their expressionin Russian and Lithuanian sentences with converbs are investigated. For the purpose of the study, aspecialised sample of Russian adverbial participles, Lithuanian half-participles and past tense participleswas created (based on the data of RNC and CCLL annotated comparable subcorpora of: a) fiction; b)educational and scholarly (non-fiction) literature; c) spoken language). The analysis identifies the factorsinfluencing the semantics of relative time in sentences with converbs, compares and quantifies theirindicators in different sections of the sample. On the basis of the model of time as a relation and theanalysis of the expressions of relative time, the semantic types of relations denoted by Russian andLithuanian converbs are described and classified: temporal relationship, causal relationship, and therelationship of coincidence. These relationships can be regarded as the semantic areas of the common fieldof relatedness linked by the category of relative time. The study shows that the systematic distinguishingfeature of the Lithuanian verbal aspect category is the functioning of Lithuanian perfective (biaspectual)verbs in narrative present tense, habitual tense (present and past frequentative) contexts, where they areidentical to Russian imperfective verbs, and in the contexts of coincidence, where Lithuanian half-participles of perfective verbs are identical to Russian perfective converbs. Keywords: converb; coincidence; relative time; relative tense; verbal aspect.