Safeguarding the euro area: how politics of conditionality and financial markets affect crisis management roles of the ECB and the ECJ
LTDisertacijoje nagrinėjami šeši pagrindiniai Europos centrinio banko ir Europos Teisingumo Teismo sprendimai, priimti per skolų krizę ir COVID-19 pandemiją, ir pristatomas naujas sintetinis požiūris, kaip paaiškinti nepriklausomų institucijų prisiimtus vaidmenis valdant krizes: 1) Europos centrinio banko sprendimas pradėti vienakrypčių piniginių sandorių (OMT) programą; 2) Europos centrinio banko sprendimas nestabdyti likvidumo teikimo Graikijos bankams; 3) Europos Teisingumo Teismo teigiamas sprendimas dėl Europos stabilumo mechanizmo teisėtumo; 4) Europos Teisingumo Teismo teigiamas sprendimas dėl ECB OMT programos teisėtumo; 5) ECB pirmininkės pareiškimas, kad ECB negali mažinti euro zonos valstybių narių skirtumo tarp skolinimosi kainų; 6) Europos centrinio banko sprendimas pradėti Specialiąją pandeminę pirkimo programą. Dvi pagrindinės integracijos teorijų kryptys, pagrįstos funkcionalizmu ir liberaliu tarpvyriausybiškumu, analizuoja vyriausybių ir viršvalstybinių institucijų vaidmenį integracijos procesuose. Siūlomas naujas sintetinis modelis sujungtų pagrindinių integracijos teorijų aiškinimus į vieną modelį. Siūlomi du nepriklausomi kintamieji: finansų rinkos spaudimas ir netiesioginis politinis spaudimas, atsirandantis dėl euro zonos vyriausybių sukurto krizių valdymo mechanizmo. Krizių valdymo mechanizmas – siūlomas naujas terminas, paaiškinantis krizių valdymo strategiją, kurią euro zonos vyriausybės taikė nuo valstybių skolų krizės pradžios. Jo pagrindas yra sąlygų politika, kuri turi būti įgyvendinama norint gauti prieigą prie subsidijuojamų finansinių išteklių iš euro zonos gelbėjimo fondų.
ENThis dissertation shall examine six key decisions of the European Central Bank (ECB) and the European Court of Justice (ECJ) taken during the debt crisis and the COVID-19 pandemic, and will introduce the new synthetic approach on how to interpret them: 1) the ECB’s decision to launch the Outright Monetary Transactions (OMT) program; 2) the ECB’s decision not to suspend liquidity provision to the Greek banks; 3) the ECJ’s positive ruling on the legality of the European Stability Mechanism; 4) the ECJ’s positive ruling on the legality of the ECB’s OMT program; 5) the statement by the President of the ECB declaring that there is no need to close the sovereign bond spreads between euro area member states; and 6) the ECB’s decision to launch the Pandemic Emergency Purchase Programme. Two main streams of integration theories, based on functionalism and intergovernmentalism discuss the role of governments vs. supranational institutions in the integration process. The proposed new synthetic approach would allow coexistence of the main integration theories in the one model analysing the sovereign debt and the COVID-19 crisis responses. The two main independent variables of the new model are proposed to be the risk of contagion from the sovereign debt markets (financial market pressure), and the indirect political pressure stemming from the Crisis Management Mechanism (CMM) designed by euro area governments (mostly, creditor countries). The CMM is the proposed new term explaining the crisis management strategy pursued by euro area governments since the sovereign debt crisis. It was underpinned by the fiscal consolidation and structural reform policies ‘in exchange’ for subsidized financial resources from the euro area rescue funds.
