Fenomenologinė melancholijos analizė. Laikiškumo ir kūniškumo aspektai

LTDisertacijoje, remiantis E. Husserlio fenomenologinėmis idėjomis, yra analizuojamas melancholijos fenomenas, didžiausią dėmesį skiriant melancholijai būdingoms laiko ir kūno patirtims. Husserlio idėjų pritaikymas, analizuojant minėtas patirtis, leidžia jas apibrėžti kaip nenormalias, t. y. kaip normalių patirčių deviacijas bei eksplikuoti jų galimybės sąlygas. Disertaciją sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje yra aptariamos skirtingos fenomenologinės prieigos psichopatologijoje, skiriant didžiausią dėmesį konstitutyvinei prieigai bei argumentuojant, kodėl ją taikant psichopatologijoje epochė turėtų būti atliekamas. Antras skyrius yra skirtas normalumo ir nenormalumo sampratoms. Šiame skyriuje yra pristatomi Husserlio pasiūlyti patirties normalumą pagrindžiantys kriterijai bei atskleidžiama, kodėl jų neatitinkanti patirtis turėtų būti laikoma nenormalia. Melancholinės patirtys yra traktuojamos kaip nenormalios, atsižvelgiant į patirties normalumą pagrindžiančių kriterijų stygių. Trečiame ir ketvirtame skyriuose yra analizuojamos laikiškumo ir kūniškumo transformacijos melancholijoje, remiantis E. Strauso, L. Binswangerio, W. Blankenburgo, E. Borgnos, T. Fuchso ir Husserlio idėjomis. Būtent Husserlio idėjų pritaikymas leidžia eksplikuoti melancholijai būdingų laiko kaip sustojusio, ateities kaip neįmanomos ir kūno kaip reikalaujančio didžiulių pastangų tam, kad judėtų ir veiktų, patirčių galimybės sąlygas.

ENThe dissertation analyses the phenomenon of melancholy based on Husserl's phenomenological ideas, focusing on how time and body are experienced in melancholy. Applying Husserl's ideas to the analysis of the aforementioned experiences allows us to define them as abnormal, i.e., as deviations from normal experiences and to explicate the conditions of their possibility. The dissertation consists of four chapters. The first chapter discusses the different phenomenological approaches in psychopathology, focusing on the constitutive approach and arguing why its application in psychopathology should not ignore the epoché. The second chapter is devoted to the concepts of normality and abnormality. This chapter presents the criteria for the normality of experience proposed by Husserl and reveals why experiences that do not meet them should be considered abnormal. Melancholic experiences are treated as abnormal in view of the lack of criteria for the normality of experience. The third and fourth chapters analyse the transformations of temporality and corporeality in melancholy, drawing on the ideas of E. Straus, L. Binswanger, W. Blankenburg, E. Borgna, T. Fuchs and Husserl. It is the application of Husserl's ideas that makes it possible to explicate the conditions of the possibility of melancholic experiences of time as standstill, the future as impossible, and the body as requiring enormous effort to move and function.