Lietuvos ir Lenkijos susitaikymas

LTPo Antrojo pasaulinio karo didžiulę įtaką nepriklausomam Lenkijos elitui ir jo mąstysenai apie Rytus, taip pat ir apie Lietuvą, turėjo šalia redaktoriausJežio Giedroico susibūrusi Paryžiaus žurnalo „Kultūra" aplinka. Veikdamas už cenzūros ribų, redaktorius J. Giedroicas, šiandien - Lietuvos pilietis, aiškino lenkams, kad jų rytų kaimynai nėra kažkokios neapibrėžtos priešiškos sovietinės tautos, o lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai. Ateityje būtent jie ir bus Lenkijos kaimynai, ir lenkams su jais reikia ieškoti suartėjimo, nes Lenkijos ateitis ir saugumas priklausys nuo santykių normalizavimo su šiomis tautomis. Po 1989 m. jau ne vien tik elitas, bet ir visa Lenkijos visuomenė tai suvokė, kai Baltijos valstybėse, o ypač Lietuvoje, prasidėjo nepriklausomybės sąjūdžiai, o Lenkijoje nebeliko žiniasklaidos cenzūros. Lenkai laikė lietuvius sąjungininkais kovoje su sovietų imperija. Lenkijos ir Lietuvos demokratinės opozicijos, nors atskirai susiformavusios, buvo idėjiškai artimos. Po 1989 m. rinkimų Lenkijoje ir 1990 m. rinkimų Lietuvoje atsirado galimybė užmegzti bendradarbiavimą ir oficialius ryšius. Net daugiau, Solidarumas ir Sąjūdis turėjo realios įtakos savo šalių politikai [p. 239].

ENHistory ordained that two neighbors -the Lithuanian and Polish nations - should, after World War II, begin a process ofreconciliation. Lithuania's declaration of independence allowed the parliamentarians of both countries to enter into official politicalrelations. In April 1990, when the Soviet Union tried to intimidate the Lithuanian nation with political and economic blockades, I sought assistance for Lithuania at the Second Solidarity Convention in Gdansk, and the Convention passed a resolution which expressed support for Lithuanian independence. At that time, the entire Polish community in the whole world actively supported Lithuanian independence, and in January 1991, when especial danger threatened Lithuania, Minister of Foreign Affairs A. Saudargas arrived in Poland with the authority to establish a Lithuanian government in exile. Money, food, clothing, and medicine were collected in Poland to aid Lithuania. However, in a referendum on February 5, 1991, a majority of the Poles of the Vilnius and Šalčininkai districts spoke out against an independent, democratic Lithuanian Republic and for the preservation of the USSR. When the Moscow putsch failed, the government ofthe Polish Republic passed a resolution to enter into diplomatic relations with Lithuania.However, the restoration of normal international relations did not hasten reconciliation between the two countries but even delayed it. When the Supreme Council of the Republic of Lithuania decided to dissolve the district councils of Vilnius and Šalčininkai, which had supported the USSR, Poland regarded this action as a violation of the rights of the Polish national minority. In January 1992, when the ministers of foreign affairs ofthe two countries signed a declaration of friendly relations and cooperation, they were criticized by nationalist forces in both countries. After the ratification of this treaty no doubts or distrust remained.