LTManau, jog Lietuvos diplomatinis darbas, nors ir neoficialus, Maskvoje po Sovietų Sąjungos Lietuvos okupacijos prasidėjo dar 1989 metais, t. y. po rinkimų į Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimą. Jau tada kiekvienas iš mūsų, išrinktų deputatais, turėjo galimybę nuolat susitikinėti su Maskvoje akredituotais įvairių šalių diplomatais. Tokiu būdu, vienaip ar kitaip, aktyviau ar mažiau aktyviai, diplomatinėmis priemonėmis tam tikra prasme buvo įmanoma daryti įtaką vis artėjančiam tarptautiniam Lietuvos pripažinimui de jure ir de facto. Objektyvu, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją šis darbas itin suaktyvėjo. Galbūt tai labai asmeniška, tačiau negalėsiu pamiršti 1990-ųjų kovo 12-osios dienos, kai su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą liudijančiais dokumentais atvykau į Maskvą, kad galėčiau juos įteikti paskutiniajam SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui ir Ministrų Tarybos pirmininkui Nikolajui Ryžkovui. Reikėjo oficialiai pranešti apie nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą, jos nuostatas gyventi santarvėje ir taikoje su kaimynėmis šalimis, taip pat ir su Sovietų Sąjunga. Įteikiau šiuos dokumentus suvažiavimo posėdžių salėje M. Gorbačiovui, kuris apsimestinai sąmojingai replikavo: „Tai ką, gal būsi pas mane Lietuvos ambasadoriumi". Neabejoju, jog tuomet ir jis nesitikėjo, kad jo sąmojis išsipildys - bus Lietuvos ambasada. Aš tuo neabejojau, tačiau prisipažinsiu, kad nemaniau, jog tai įvyks palyginti labai greitai [p. 218-219].
ENThe activities of the representative of the Republic of Lithuania in the Soviet Union (1990-1993) are an important page in Lithuanian diplomacy. Egidijus Bičkauskas - a young politician appointed to this position - had to create our country's diplomatic mission under special conditions: imperial Moscow was unwilling to recognize Lithuanian independence, wanted to safeguard its occupation of the country, and opposed the energetic diplomatic initiatives of sovereign Lithuania. During this complicated period Bičkauskas succeeded in gradually reorganizing this mission into an embassy. In Moscow relations and contacts were successfully formed with the government leaders, diplomats, and journalists of Western countries and with representatives of Russia and other Soviet republics. Tire peripeties and triumph of international recognition of Lithuania, a treaty with the Russian Federation, and negotiations for the withdrawal of an occupying army crowned the work of this diplomatic mission in Moscow.