Lietuvos diplomatinių tarnybų veikla

LTPalyginus su didžiųjų Europos valstybių diplomatija, turinčia ilgaamžes tradicijas, Lietuvos diplomatija yra jauna, o vis dėlto jos istorija yra nepaprastai įdomi, turininga ir, sakyčiau, unikali. Mūsų diplomatijos istorijos unikalumas pasireiškė ypač tragišku Lietuvos okupacijos laikotarpiu. Turbūt nesuklysime tvirtindami, kad pasaulio diplomatijos istorijoje nėra buvę panašaus atvejo, kai iš politinio žemėlapio išnykusios valstybės diplomatams susidarė galimybė, nors ir labai sunkiomis sąlygomis, pusšimtį metų atstovauti okupuotai, bet teisiniu subjektu išlikusiai valstybei, rūpintis jos suvereninių teisių atstatymu. Prisimenant šį ilgą ir tragišką laikotarpį pirmiausia dera pagerbti tuos Lietuvos diplomatus, kurie sunkiausiais okupacijos laikais vieningai, kilniai ir garbingai atliko laisvos Lietuvos teisėtos vyriausybės jiems patikėtą misiją - skelbė pasauliui tylėti priverstos lietuvių tautos laisvės siekimus. Manau, kad okupacijos laikais užsienyje dirbusius Lietuvos diplomatus, kurių daugumai, deja, nebuvo lemta išvysti laisvės aušros, galima sugretinti su laisvės kovotojais krašte: ir vieni, ir kiti, nors skirtingomis priemonėmis ir sąlygomis, siekė vieno ir to paties tikslo - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo [p. 147].

ENIn the history of world diplomacy there has probably not been another such instance in which the diplomats of a state that had disappeared from the political map had the opportunity, for half a century, to represent an occupied country that had remained a legal entity and to undertake actions for the restoration of its sovereign rights. Such a unique mission befell Lithuanian diplomats after the Soviets occupied Lithuania in 1940. Conditions to assure the continuity and activity of the diplomatic service were created by the decision of democratic Western states not to recognize as legal the forcible incorporation of Lithuania into the Soviet Union and also by the authorization given by the Lithuanian Minister of Foreign Affairs Juozas Urbšys on the eve ofthe occupation to the envoy in Rome Stasys Lozoraitis to direct the diplomatic service and coordinate its activity. By means of this act Urbšys sought to assure that the activity of the Lithuanian diplomatic service thatremained abroad wouldbe unified, something that was maintained until independence was restored in 1990. During the occupation the Lithuanian diplomatic service thatremained abroad consisted of the directors of diplomatic and consular missions active in Europe and North and South America as well as their colleagues and other members of the service who unofficially represented Lithuanian interests in some countries.