Diplomatas Bronius Kazys Balutis ir lietuvių pabėgėliai britų okupacinėje Vokietijos zonoje 1945-1950 metais

LTPačioje karo pabaigoje Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Beneliukso šalyse, Prancūzijoje, Italijoje susitelkė nemažai lietuvių. Daugiausia jų buvo Vokietijoje. BALFo pirmininko Juozo Končiaus duomenimis, JAV zonoje lietuvių buvo 35 000, britų zonoje apie - 25 000 ir prancūzų - apie 5000 žmonių. Tiek daug lietuvių atsirado dėl įvairiausių priežasčių: 1) 1941-1944 m. daugelis buvo atvežti priverstiniams darbams, 2) kiti buvo uždaryti Vokietijos konclageriuose, 3) didžioji dalis apleido savo Tėvynę Raudonajai armijai antrą kartą užėmus Lietuvą 1944 m. Vokietijoje pabėgėliai apsigyveno stovyklose ir gavo Displace Persons (DP) vardą, kuris paplito populiariu „dipuko" pavadinimu. Lietuvių pabėgėlių padėtis Vokietijoje, nepaisant tarptautinių organizacijų kaip UNRRA ir IRO globos, buvo sunki [p. 126-127].

ENThe Bolshevik and Nazi occupations of Lithuania during 1940-1944 caused a mass emigration of Lithuanians to Western Europe. The greatest number of Lithuanians, about 65,000, were concentrated in Germany. They were called "dipukai" (i.e., DP's, or displaced persons). Danger arose for them in Germany: Soviet agents strove to have them, as alleged citizens of the USSR, returned to annexed Lithuania and then exiled to Siberia. Lithuanian activists appealed to the governments of the United States and Great Britain in an effort to protect their countrymen from danger. A Lithuanian diplomat in London, Bronius K. Balutis, first suggested providing all of them with Lithuanian passports, which would corroborate the citizenship of refugees from Lithuania. In addition, the passports were to give the refugees hope that they would see the restoration of Lithuanian independence. During 1947-1950 refugees were issued passports en masse. B. K. Balutis performed most of the work; he was assisted by other Lithuanian diplomats: P. Zadeikis, K. Girdvainis, and S. Lozoraitis. A certain legal basis was established so that refugees might more easily leave Germany and be resettled in Great Britain, the United States, the countries of South America, and elsewhere.