Echoes of Francysk Skaryna’s editions in Western Europe: Teseo Ambrogio, Pietro Paolo Vergerio and Jacques Lelong

LTStraipsnyje pateikiamas naujas žvilgsnis į pirmuosius šaltinius, kurie Vakarų Europoje pasirodė nuo XVI a. pradžios iki XVIII a. pradžios ir kuriuose esama nuorodų į Skorinos leidimus ir / ar citatų iš jų. Straipsnio pagrindą sudaro kontekstinė analizė, kurią autorė sutelkia į aplinkybes ir salygas, lėmusias Bivlia ruska transliteruotų fragmentų atsiradimą italų kalbininko ir erudito Theseo Ambrogio degli Albonesi kompendiume (tai pirmas žinomas liudijimas apie Skorinos leidinių sklaidą Vakarų Europoje jau XVI a. pradžioje). Atidžiai skaitant Ambrogio tekstą ir turint omenyje jo sumanymą pateikti sisteminį įrodymą, jog visos kalbos yra susijusios ir atsiradusios iš šventųjų biblinių kalbų bei kilusios iš „šventojo žinojimo“, kurį žmonijai suteikė pats Dievas, su autoriaus nuorodomis į astrologiją, hermetizmą, kabalą ir amžinąją filosofiją neoplatoniškuoju supratimu, galima aptikti daugybę Ruſium kalbos paminėjimų kartu su makedonų ir dalmatų kalbomis. Lyginamoji analizė, apimanti įvairias išlikusias spausdintų knygų versijas ir rankraštinės tradicijos šaltinius, leidžia kelti hipotezę, kad Ambrogio kompendiume yra keletas transliteruotų Skorinos Biblijos fragmentų (kartu su dalmatiškaisiais ir makedoniškaisiais Biblijos fragmentais, kurie yra pagrįsti atitinkamais Psalmyno ir Senojo Testamento vertimais). Kartu Ambrogio pabrėžia slavų kalbų panašumą ir bendrą kilmę. (Nors ir nevartoja „slavų kalbų“ termino, jis yra vienas pirmųjų, įžvelgęs tokį jų vieningumą.) Tokio pat slaviškų Biblijos vertimų vienovės, tęstinumo ir giminystės (pradedant nuo Skorinos leidinių) suvokimą mums liudija Slovėnijos protestantų leidėjo Pietro Paolo Vergerio ištrauka, kuri straipsnyje analizuojama įtraukiant platesnį kontekstą.Taip pat įrodinėjama, kad vėliau būtent šis Vergerio tekstas tapo garsaus prancūzų bibliografo Jacques’o Lelongo veikalo pastraipos apie rusėniškąją Bibliją šaltiniu. Simono Starovolskio (Szymon Starowolski) liudijimas, iš naujo išnagrinėtas žvelgiant į jo raidą vienas po kito paskelbtuose dviejuose leidimuose, parodo, kad jis pripažino Pranciškaus Skorinos vaidmenį skleidžiant Dievo žmonijai per Šventąjį Raštą suteiktą „žinojimą“ tarp „šiaurės tautų“. Autorė tikisi, kad straipsnis prisidės prie siekio suprasti Pranciškaus Skorinos darbus platesnėje perspektyvoje – kaip intelektinių tarpusavio ryšių mozaikos, būdingos Renesanso ir ankstyvųjų naujųjų laikų knygos kultūrai, sudedamąją dalį. Reikšminiai žodžiai: Pranciškus Skorina; rusėniškoji Biblija; Teseo Ambrogio degli Albonesi, Theseus Ambrosius ex Comitibus Albonesii; Biblijos vertimai; Pietro Paolo Vergerio; Szymon Starowolski, Simonas Starovolskis.

ENThe article examines works of West European scholars containing references and quotations from Skaryna’s editions in the context of their epoch. The analysis of this very context lets us trace the circumstances and connections of Skaryna’s appearance in West European literature from the early 16th to the early 18th century. An intellectual history approach allows us to reconsider the citing of Skaryna’s editions in the work of the Italian linguist Teseo Ambrogio degli Albonesi, where we can presuppose the presence of multiple transliterated quotations from the books of Skaryna’s Bible. Clarification of the sources of citations, their filiation, and the history of editions, reveals the necessity to reinterpret sources such as Pietro Paolo Vergerio’s testimony (and subsequently of the French bibliographer Jacques Lelong) on the role of Skaryna’s Ruthenian edition, and the unity of all Slavic biblical translations, and to assess Skaryna’s oeuvre for the dissemination of Knowledge by Szymon Starowolski. Keywords: Francysk Skaryna; Bivlia ruska; Teseo Ambrogio degli Albonesi (Theseus Ambrosius ex Comitibus Albonesii); biblical translations; Pietro Paolo Vergerio; Szymon Starowolski.