Kauno ir Maskvos "džentelmeniškas polonezas" Varšuvai (1926-1936)

LTIš pradžių tikriausiai derėtų paaiškinti kiek suliteratūrintą šio pranešimo pavadinimą. Posakį „džentelmeniškas polonezas" iš esmės reikėtų suprasti kaip diplomatijoje, istoriografijoje ir iš dalies tarptautinėje teisėje vartojamo termino „džentelmeniškas susitarimas" (gentlemen's agreement) sinonimą. Arba, tiksliau tariant, specifišką rusiškai lietuvišką jo versiją. Muzikinė sąvoka - polonezas - šiuo atveju pasirinkta neatsitiktinai. Tikimės, kad ji į liūdnoką ir kompleksuotą tarpukario Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos patirtį implikuos saikingą ironiją. Chronologinės ribos, į kurias spaudžiamas šis pranešimas, nėra absoliučiai neginčijamos. Tvirtai galima konstatuoti tik tai, jog „džentelmeniškas susitarimas" tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos pradėjo veikti 1926 m. rugsėjo gale. Tačiau dėl ribotos galimybės naudotis Rusijos Federacijos Užsienio politikos archyvo fondais kebliau yra nustatyti datą, iki kada tiksliai šio susitarimo buvo laikomasi. Dokumentai, kuriuos teko analizuoti, leidžia teigti, kad Kaunas ir Maskva „džentelmeniško susitarimo" laikėsi iki 1936 m. Kadangi minėtas Rusijos archyvas vėlesnių metų šaltiniais mokslininkams iš Lietuvos kol kas neleidžia naudotis, todėl kalbėti apie Lietuvos ir SSRS „džentelmenišką susitarimą" po 1936 m. būtų galima tik hipotetiškai. Antra vertus, neturime faktų ir nematome priežasčių, dėl ko šis susitarimas vėliau būtų nutrūkęs [p. 92].

ENA "gentleman's agreement" was concluded between Lithuania and the Soviet Union on September 28,1926, when these countries signed a mutual Nonaggression Pact in Moscow. This "gentleman's agreement" was concluded by the Lithuanian Premier and Minister for Foreign Affairs M. Sleževičius and the USSR People's Commissar for Foreign Affairs G. Chicherin. According to this agreement, the two countries were obligated to exchange all information and coordinate their foreign policy in regard to Poland and the other Baltic countries. In addition, the USSR promised Lithuania that it would exert advantageous influence on Germany and other countries friendly to it. This agreement was completely secret. In a certain sense, it was a secret protocol of the 1926 Lithuanian-USSR Nonaggression Treaty. At the beginning of 1929, the Premier and Minister of Foreign Affairs A. Voldemaras attempted to revise this "gentleman's agreement" with the Soviets in order to get more concrete political support from Moscow. But he was not successful. In 1931, this "gentleman's agreement" between Lithuania and the USSR acquired a new dimension thanks to the Minister of Foreign Affairs D. Zaunius. Now, it became more anti-German than anti-Polish and was separated from the Lithuanian-USSR Nonaggression Treaty. Although the parties involved did not always observe this "gentleman's agreement," for Lithuania between the wars it was harmful. It contributed to the isolation of Lithuania from the other Baltic countries as well as Western nations, hindered a positive solution to the Vilnius problem and the Polish-Lithuanian dispute, and encouraged Soviet activity and intrigue in this region.