Kultūra ir meno fenomenas Carlo Gustavo Jungo kūryboje : disertacija

LTStudija skirta šveicarų mokslininko ir mąstytojo Carlo Gustavo Jungo kultūrologinių ir estetinių įžvalgų analizei. Paskelbęs kertiniais „kolektyvinės pasąmonės“ (das Kollektive Unbewusste) ir „archetipo“ sąvokas, atskleidęs milžinišką pasąmonės svarbą žmogaus gyvenime ir visose jo kūrybinės veiklos srityse, Jungas tapo įtakingu vakarietiškojo racionalizmo kritiku, post-europocentristinės kultūros ir meno kaitos pranašu.Vienas įtakingiausių šiuolaikinės humanistikos sąjūdžių – komparatyvistinė kultūrologija – pagrįstai vadina Jungą savosios metodologijos ideologu. Tyrimo objektas – Jungo darbuose teigiama ir išgryninama intuityvi, paslėpta, slypinti jungtis, sąmoningo ir pasąmoningo pradų sąveikos refleksija. Tyrimo problemos – Jungo apmąstomas kultūros simbolių pasaulis, suvokiamas kaip specifinė dvasinių formų hierarchija ir mąstytojo išskleistas meninės kūrybos analizės metodas. Meninė kūryba – viena iš dvasinės veiklos sferų – ilgainiui Jungo pradėta vertinti kaip transcendentinė funkcija. Analizuojami Jungo traktatai, skirti kūrybinei pasąmonės integracijai ir superliatyviniam kūrybiniam aktui – individuacijai (Die Individuation). Akcentuojama individuacijos visuotinumo ir tęstinumo visuose žmogiškųjų konstruktų kūrimo aktuose būtinybė. Atskleidžiamas savimonės vaidmuo Jungo įžvalgose, susijusiose su harmoningos asmenybės būties bei jos integracijos į kultūrą teorija. Autorė įvertina mąstytojo iškeltas meninės kūrybos problemas bendrų XX a. filosofinių ir kultūrologinių tradicijų kontekste; kritiškai apmąsto Jungo tikrosios kultūros įmanomybės ir būtinybės idėjas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe study is dedicated for the analysis of culturological and aesthetic insides of the Swiss thinker and scientist Carl Gustav Jung. By announcing the definitions of the “collective subconsciousness” (das Kollektiv Unbewusste) and the “archetype”, by demonstrating a huge importance of subconsciousness in the human life and in all areas of its creative activity, Jung became an influential critic of the western rationalism, a prophet of the shift towards the post-Europocentristic culture and art. One of the most influential movements of the modern humanistic – comparativistic culturology – validly names Jung as an ideologist of methodology. The object of research is a hidden, intuitive, dormant link, a reflection of interaction between the conscious and subconscious, stated and purified in Jung’s works. The problems of research include the world of cultural symbols contemplated by Jung understood as a specific hierarchy of spiritual forms, and as a method of artistic creativity analysis displayed by the thinker. The necessity of the generality and continuation of individuation in all acts of the human construct creations is emphasised. The article discloses a role of self-awareness in Jung’s insights related with the theory of being of a harmonious personality and its integration into culture. The author assesses the problems of artistic creativity raised by the thinker in a context of common philosophical and culturological traditions of the 20th century; she critically reviews the Jung’s ideas about the real possibilities and necessity.