Lietuvos kaimų kaita XX a

LTKaimas, kaip ir bet kuris gamtinis ar socialinis reiškinys, yra kintantis ir tas kitimas priklauso nuo konkrečios socialinės ekonominės formacijos. Sunku pasakyti kokie socialiniai teritoriniai vienetai buvo senovėje. Keitėsi forma, dydis, pavadinimai, tačiau pati teritorinė bendruomenė, kaip atskiras socialinis teritorinis vienetas, išliko. Deja, jau ir istorikai negali pasakyti kaip jie vadinosi. Žinoma tik, kad pirmaisiais amžiais po Kristaus, yrant šeimyninei bendruomenei, jos nariai kūrėsi nedideliais sodžiais, o gal ir vienkiemiais bendruomenės teritorijoje, kiti liko gyventi sodybiniuose piliakalniuose. Vėliau vieni spietėsi įtvirtintų piliakalnių papėdėse, kiti ir toliau gyveno išsisklaidę po visą apylinkę, ir tik pavojų metu slėpdavosi piliakalniuose. Išsisklaidžiusios bendruomenės iki valakų reformos vadinosi laukais, o gyvenančios turtingų bajorų kompaktiškose gyvenvietėse - kaimais. Po reformos laukai virto kaimais, atsirado užusieniai, dvarai, palivarkai, kurie XX a. vėl tapo kaimais. Taigi, kaimas gali būti sąlyginis socialinio-teritorinio vieneto pavadinimas. Tyrinėjant agrarinio kraštovaizdžio raidą labai svarbi ne tik kaimo gyvenviečių forma, bet ir jo teritorija, erdvė, kurioje vyksta gamtinės aplinkos naudojimas. Šio straipsnio uždavinys - apžvelgti kaimo, kaip socialinio teritorinio vieneto raidą, besibaigiančiame XX a [p. 200].